Trumpiausių naktų belaukiant birželio pabaigos nuotaikos… Birželis 30, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: fotomedžioklė, išvykos, pamintijimai, žaidimai
add a comment
Šiek tiek liūdna, nes trečdalis vasaros jau prabėgo, net jei keiksnojom jį dėl dažno lietaus ir vėsaus oro, visgi vasaros tenka laukti laaabai ilgai… O Birželis mus vaišino skaniausiom žemuogėm ,
vėjuotais vakarais ganė mūsų aitvarus 
, nors tą kart vėją iš tikrųjų teko “kurt” patiem ,
dar smarkiau kaitino ir taip įkaitusias emocijas kartingų turnyre
Prausė mus sodriausiomis rasomis ir šildė joninių laužais… Stebuklų mėnuo baigiasi, belieka džiaugtis lietingojo periodo pabaiga, ateinančia tikrąją vasaros šiluma, vasaros teikiamomis gėrybėmis… (uogomis ir grybais, kurių šiemet gausu, net bajorkiemyje tarp stalų raudonviršiukų radom ) … Vis juodesnėmis ir žvaigždėtesnėmis naktimis, deja jos ilgėja… Ir artėjančiomis atostogomis prie jūros… Tikiuosi likusi vasara nepralėks kaip Birželio akimirka 
…
Keletas Medos juokingų žodelyčių Birželis 26, 2009
Posted by nianiainia in Meda.Tags: čiauškučiai
add a comment
Kočėklas – kočėlas;
mikobangė – mikrobangė;
nėžta – nėžti;
atrankoti – atraitoti rankoves;
tatiruotė / taturuotė – tatuiruotė;
toparatas – fotoaparatas;
skalatas – chalatas.
Dar vienas Medos “blusturgio lobis” Birželis 22, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: blusturgio lobiai, Medos stiliukas, pasigirt ne nuodėmė, pasirinkimai, vaikai, žaidimai
2 comments
Praėjusį savaitgalį, beveik be tikslų slankiojom po Aleksotturgį… Gal tik Medai ”paneliškus” bačiukus tikėjomės rast – na ir radom, panelė išsirinko pati ir vis dar laaabai jais patenkinta, lyg paauglė kokiais pirmais aukštakulniais - kaip perėjimas į “kitą lygį” . Jokių kitų pirkinių lyg ir neplanavom, bet net ir be plano aišku, kad be niekučio Medai iš turgaus išeit nepavyks. Nors nesitikėjom, kad tiek džiaugsmo dovanos patys batukai 
, tad iki surandant batus teko praeiti prekystalį su daug naudotų žaislų ir visokių niekučių ir nusprendėm nupirkt nebrangų niekelį, o tada eit rinktis batukus - Medai, visai nemergiotiškai, be je kaip ir man tai varginantis “darbas”. O krūvoje niekučių patraukė mano akį toks oranžinis robotukas žalsvo skysčio “kolboj” . Apžiūrėjau, pamaigiau – o jis šoka, dainuoja, pypauja – linksmas, juokingas toks… nupirkom… nors atrodė, kad 5 Lt gal ir per daug…bet…
Nuvažiavom į sodą, ten robotukas pelnė krūva komplimentų iš vaikų, o Rasa, pasakius, kad jis kažkur matytas, sustiprino mano įtarimus, kad tai ne eilinis niekiukas. Paieškojau nete pagal gamintoją ir radau, kad tai “Aquapet’ų” nauja karta (neva labiau berniokiška) – LiquiFREAKS . (daugiau…)
Fotomedžioklė Birželis 17, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: atostogos, fotomedžioklė, išvykos, pasigirt ne nuodėmė
2 comments
Tai, ką sumedžiojau raudonkepuraičių pievose:
Raudonkepuraičių rojus :) Birželis 16, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda, Mindaugas.Tags: išvykos, Medos stiliukas, pasigirt ne nuodėmė, vaikai
add a comment
Taigi vėl apie sodą… ir Rasos dovanotas nerealias raudonas skrybeliotes .
Penktadienį iš vakaro atlėkėm sodan, kad kuo ilgiau pasibūti (o planavom gal ir savaitę būt ). Šeštadienio rytą Mindaugą paleidom į darbus, Rasą su Julium reikalų reikaliukų tvarkyt, o likę išlėkėm į Petro pievas karklų vytelių ir žeeeeemuuooogiųųųų. Ant galvų raudonos skrybelaitės (turbūt žemuoges privilioja), rankose kibiriukai didžiam derliui, nors, tiesa sakant, net jei žemuogių nebuvo sklidini kibiriukai, smaližėms ir smaližiui jų pakako . Kai saulutė pašildys labiau pririnksim ir pilnus kibiriukus:
Grįždami iš pievų miškų užsukom “pas Petrą” sintetinių skanėstų rojun – vaikai išsirinko nerealiai sintetinio rūgštaus skonio purškiamus saldainius 3 in 1 ir buvo neapsakomai patenkinti . Grįžusi Rasa su Julium parvežė dar skanėstų ir linksmybių – palapinių miestelį.
Ta proga trumpa pertrauka ir mums, kas automobilius blizgino (juk svajonių automobilis kaip lauktas kūdykis, ane? ), o kas raudonų skrybėlaičių teminiam vakarėliui ruošėsi ir įvairius skrybėlaičių pateikimo būdus bandė . Na o po to šašlykai, laužas, gaivūs ir svaigūs gėrimai ir baltosios beveik naktys… Et koks gėris… kad ir trumpam
Tiesiog gera diena Birželis 12, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: išvykos, pasigirt ne nuodėmė, vaikai, žaidimai
add a comment
Šį syk be fotoreportažų, bet pasigirsiu, kad vakar kažkaip netyčia gavosi labai gera diena . Pirmiausia tai ji buvo saulėta… ir prasidėjo nuo poros ne super reikšmingų, bet tikrai gerų naujienų… Tada susitikom su sese ir jos chebra centre ir sumislijom paveikt ką nors ne mūsų tradicinio. Pavyko. Vaikai liko sužavėti Žaliakalnio funikulieriumi ir terasa ant Prisikėlimo bažnyčios. Man ir pačiai patiko, funikulierium praktiškai nebuvau važiavus, o giedrą šiltą dieną vaizdai nuo bažnyčios terasos irgi kerintys (vat čia tai buvo gaila, kad fotiko neturiu, patingėjau labai apsikrauti). Paskui kelionė “traukinuku” (funikulierius – persunkus žodis) žemyn, laisvė laisvės alėjoje ant karstynių prie muzikinio teatro. Pietukai kavinėje “Presto” ir mamkoms rami valandėlė kita, be vaikų šūkavimų ir zyzimų (svarbus gėrio komponentas), pasivaikščiojimas iki senamiesčio ir pabaigai susitikimas su tėtukais Daugirdo amfiteatrinėj kavinėj – vaikams paskutinis šansas išlakstyt likusias jėgas – tai Meda dar miega kaip užmušta, o jau 11:10 ir nepanašu, kad greit atsibus .
Sekantis planas mintyse – muziejų diena…
Margas savaitgalis… Birželis 2, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: išvykos, pamintijimai, vaikai
add a comment
O praėjęs savaitgalis tikrai buvo margas, kaip mes dar kojas po visko pavilkom 
… Šeštadienį “pridavėm” Medą Rasai, tai teko atvažiuot iki muzikinio teatro, padūkt su visais trim vaikais ant karstynių, kol Rasa savo reikaliukus susitvarkė, o tada movėm butan… Dabar ten malonių darbų nėra . Niekad nemaniau, kad toks sunkus ir nemalonus yra sienų glaistymas ir šveičiojimas – su Mindaugu vienbalsiai nusprendėm, kad ir bado atveju būt sunku tokį darbą ryžtis dirbti. Bet… dabar tenka, nes nusprendėm taupyt ir pasidaryt tai patys, juolab, kad ir darbai bute kiek sustingę… Taigi išsibalinom kaip besmegeniai, o rezultatas beveik nefiksuojamas akimi, na bet vis šis tas į priekį . Tada greit namo praustis, daiktus rinktis ir sodan – vaikams vakarop energijos užteko tik “Na palauk seansui”, o mums kepsniukai, alus (ir ne tik – Juk Juliaus svajonę keturratę teko laistyt)… O dar ir kaimynus tuom pačiu pasveikinom, nors gal ir nevertėjo …
Kita diena ankstyva – senelių desantas nuo pat ryto, tai teko rykiuotis apžiūrai . Paskui kažkaip visus nugalėjo Juliaus aiškus planas – kartingai… Visai nieko užsiėmimas, bet mes mieliau į žiūrovus . Kitu kart gal ir kutus turėsiu… Gal ir rezultatas bus ne šeštas… . Nors kita vertus, tai kaip priklausymas kokiai ložei (ar luomui) – jie turi savo sąvokas, slengą, kažkokią karštinę ir daug kantrybės , nes tiek daug sudedama į tai, kas bendroje sumoje tetrunka 10 – 15 min (nors kainuoja tikrai ne taip pigiai ), o dar tiek aistrų dėl to po visko … Vaikams geriau pasisekė, gavo krūvą kukuruzų iš laimėtojo rankų .
Po kartingų išjudėjom link Santakos – valandukė ant karstynių, o paskui santakos stadione oro balionų “šou” . Buvo kiek vėjuota ir staiga vėjui aprimus oreiviai ėmė kelt dangun 6 balionus iš karto – įpūdinga… ir gražu… Gaila tik kat fotikus susigundėm pasiimt į veiksmo pabaigą, tai čia kelios akimirkos:
Na o pabaigai aplankėm draugus piknikavusius ant pelėdų kalno – ilga diena gavosi… marga, bet gera…
Na tik kitą dieną norėjosi gulėt ir nejudėt paslikai .
Makijažinamės… Gegužė 28, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: Medos stiliukas, pasigirt ne nuodėmė, pasirinkimai, vaikai
add a comment
Kita Medos aistra, po žmogvorio, supermeno ir kitų ne itin mergiotiškų herojų - tepliojimasis (dažymųsi to negaliu pavadinti ) kosmetikos priemonėmis ir visokiausiais blizgučiais. Šį syk išsiprašė , kad mama padažytų viskuo viskuo… gražiai gražiai… ir net su savo blakstienų tušu, štai kokia manekenė:
Et, virs berniokai Meduolei po kojom… štabeliais… turbūt .
Apie dantus ir dantų kirminus… Gegužė 27, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: juokingi nutikimai, sveikata, vaikai, čiauškučiai
add a comment
Kai buvom pas savo gydytoją – dantų fėją, ji aiškino Meduolei, ką su tais dantukais daro, kaip su vandenuku bando kirminuką iš skylutės išplaut, o kitu įrankiu stengias tą nenaudėlį už uodegos sučiupt… Prilipo mums ši istorija, negi abejosi, kai kvalifikuota fėja porina… Dabar jau ir mes dantų valytis nenorinčiai Meduolei kirminuku danty pagrasinam – bijo …
Šįryt tik pabudus pasipasakojo savo sapnus apie darželį, vaikus ir kažkokią juodą mašinytę, kur reik monetas mesti ir… pasiprašė kramtomos gumos. Pasakiau, kad pirma reikia ką nors rimto suvalgyt. Meda suabejojo, teko papasakot apie kirminuką, kuris dėl Medos valgomų gumų ir saldainių sočiai valgo ir kakoja ant dantukų, o taip atsiranda skylutės (sutinku, čia mano fantazija kiek skurdesnė, nei mūs dantų gydytojos, bet pastangos vertos medalio ). Tada Meda sunerimus pažvelgė į mane ir paklausė:
- fui, tai tas kirminukas ir dabar kakoja ? .
- Truputėlį, bet nėr jam iš ko daug kakot, kai tu nieko nevalgius, o po gumos ar saldainio tai jau bus… O varškytės ar bananų kirminukai nemėgsta…
- Mama, tai duok greičiau bananą, kad neprikakotų, kol dantų neišsivaliau…
Kauno dienos… Kauno naktys… Gegužė 25, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda, Mindaugas.Tags: nemalonios patirtys, pamintijimai, vaikai, šventės, žaidimai
add a comment
Vasara artėja, šventės dažnėja… retas savaitgalis be veiklos… Bet krizė tyko čia pat – Kauno dienos šiemet vyko tik dvi dienas. Bet aš kaip ir daugelis Kauniečių dėl to tik džiaugiuos . Ciniška, bet … kampų ir bromų apšlapinimui, skverų ir aikščių nusiaubimui, alkoupelių pradžiovinimui gana ir dviejų dienų , sunku po tokių švenčių atsigauti miestui ir miestelėnams . Šiurpokas tas Kauno dienų veidas, bet šiemet ir mes jo grimasų neišvengėm… ir nepagražinom …
Perėjom Vilniaus gatve, kartu su orkestro eisena, pasižvalgėm po mugę, nusipirkom atlaidų nianiainių, atsigėrėm iš alia tarybinės “cisterniukės ant ratų” giros, sukirtom rūkytų dešrikių su šutytais kopūstais (beje pastarosios buvo tikrai gardžios), paklausėm orkestrų koncerto, vaikai Rotušėj padūko, deja, kai kurių dūkimai baigėsi liūdnokai – sesei su sūnum teko greitukę kviest ir skubėt į klinikų vaikų traumų skyrių (niekis, Dovydai, iki vestuvių kaktos siūlės užgis ), bet savivaldybei gėda, miesto renginys, o pagrindinėj aikštėj kanalizacijos dangčiai apskilę ir net nepažįmėti kaip pavojingi, o galėjo baigtis kur kas blogiau ir net nebūtinai vaikui… Po tokių šiurpokų įspūdžių likusi komanda nuotaikas taisėsi ant pripučiamos pilies:
Ačiū reporteriui Skęstui už nuotraukas
Na o pabaigai santakos karstynės …
Pabaiga Kaunadieniška… ai nesiplėsiu , kas dalyvavo, tas supras …
