Nianiainių BLOG’is

Prieš porą trejetą mėnesių visi trys buvom pas savo kirpėją. Užėjus jos paauglė dukra ima klausinėt Medos įvairių dalykų ir neatsistebi, kiek Meda visko žino. Tada ima knygutėj rodydama daiktus klausinėt spalvų:

- kokios spalvos dangus?

- čia debesis.

Prieš porą dienų klijuoja su tėčiu knygutėn lipdukus ir pasakoja istoriją:

- šarką paklijuokim prie medžio, šarka čia daro kakų.

Ilgokai neprisiruošiau parašyti, bet pagaliau… susikaupsiu:

čiupaila - Rafaelo saldainis , tik šioj situacijos su saldainiais čiupaila, sakyčiau, patampa Meda …

paciconai, panasonai ir daug kitų variacijų (sunkus žodis, matyt, labai ) - patisonai;

Daunaunas - Donaldas ( Kempyniukas, Makaunė/Makaulė/, Mykis ir Daunaunas Medos animaciniai dievai :)  );

Visa puoduko istorijos epopėja:

Pradžioje dienos metu laiks nuo laiko leisdavau Medai  be pampo pabūt (turbūt kokį sausį pradėjom kažkiek balas skaičiuot ), buvo gi ir kelnių pramyžiotų ir balų šalia, bet prievarta neverčiau ant puodo sėst… prašlapina 3-4 kelnias - tai dienai “mokslo” gana . Kitą dieną nei iš šio, nei iš to viskas gerai, visus kartus tvarkingai pasiprašo ir padaro - pagiri … ir kitą dieną vėl viskas o.k. - apsidžiaugi … ir vėl lakstai kelnių keist … nors rimtais reikalais jau senokai TIK ant puodo … Bet dienos metu su labai retais eksidentais visų reikalų prašytis ėmė kovo pradžioj, o po atostogų Egipte (kovo gale) pamačiau, kad pampus vis tuščius nuimu ir ji puikiai spėja pasiprašyt ant puodo ir palaukt, kol pasodinsiu, tai ir nebeeikvojau pampų tuščiai …
O po kelių dienų pajutau, kad ir naktinis pampas tuščias, tai ir nakčiai nebedėjau - avarijų nutinka, bet ne taip dažnai 1-2 per savaitę , tam yra paklotėlis sugeriantis neperšlampantis … Laukan jei prie namų irgi palaukdavo paprašius, kol namo parnešiu, tai nereikėjo sauskių, beliko tik tolimesnėms “nuo puodo” kelionėms. Pagaliau Meda įvaldė  ir viešuosius kavinių tūlikus , bet tik su tėčiu ten eina, su manim vistiek maivosi  - kaip ir paskutinis atsisveikinimo su pampais etapas  … nebent kokiem ekstra atvejam turėsiu kiek likę.

Galim kelt taures (kam sulčių, kam šompano) …nu nebent vat dar pritūpus ant žolės pramoks ir bus totaliai pampai ate …

Sekmadienį mamos diena - Mindaugas su Meda nulėkė nuo ryto gėlių mamai ir močiutei nupirkt… Malonu gaut gėles, ypač iš mylimiausių… Tuo pačiu virtualiai norėčiau perduot visoms mamoms po gėlę ir bučkį - būkit laimingos… ir visus metus…

Po to buvom su Mindaugo giminėm susitikę, bais Medos visi ilgai nematę, tai net žagtelėjo tokią didelę pamatę. O Meda, “na zlo vragam”, dar per paskutinį mėnesiuką ėmė ir gerokai ūgio styptelėjo, tai mano visos laikytos pavasariui suknios - puošmenos vos dupcę dengia… grynas nuostolis ir ne kitaip…

O dabar zuja aplink ir du gaidelius traukia, bet jau su improvizacijom, nusibodo, kad saulė virė, tai saulė žaidė, o meška maišė  - kūūūūūūryba. Tik vat priešginumas koks baisinis auga - jaučiu trimetė krizė pamatus statosi  - nebesusišnekam kartais, nes viską specialiai atbulai daro…

Mes smagiai padžiazavom per visą savaitgalį  ; penktadienį nuo 18 val. piešėm, mozojomės, o vakarais dar ir koncertuose atbuvom, tai Medai tiek džiaugsmo, kad ir miegot nereik ir vaikų daug kartu… lakstė ir ištisai du gaidelius dainavo… Pasijazinom, pasimedžikmašruminom šeštadienį - gerai muzikuoja anys… tik improvizai klasikiniai… bet vistiek gerai buvo ir Medai bais patiko .
Tai Meda sekmadienį nuo ryto užsikabina Mindaugo sniego festivalio medalį, eina šokt ir kartoja, “muzikantė būsiu”  … arba beretę rastamanišką užsimaukšlina ir vis kartoja: muzikante būsiu… muzikante būsiu … liūtuva…liūtuva… (Lietuvą taip vadina)…  Keistos asociacijos …  

Negaliu nepasigirt - vakar išėjau balkonan tvarkytis ir po kiek laiko girdžiu Meda už lango šaukia:”mama, padaliau kakų” . Nu va, galvoju, tik išeik ir bėda… čiupt už kelnių - sausos klausiu, kur darei? sako į puoduką - pasižiūriu, o gi tikrai… Panelė tvarkingai pati sugalvojo, atsinešė iš koridoriaus puodą, nusivilko kelnes, padarė, apsivilko ir atėjo pasigirt … 
Greit priprasiu prie gero… dar reik laukinio “tuoleto” bėdą išspręst, kai atšils…

Medos pažinties su puodu pradžia buvo tokia: rimtu reikalu išsyk ant puodo, be puodo kenčia ir niekur niekaip nedaro, nerimti reikaliukai sueidavo ir į pampą. Bet va po Egipto tik puodan  , su visais tos kilmės reikalais  , tai pampų jau beveik kaip ir nenaudojam, tik apsidraudimui ilgom išvykom, jei puodo šalia nebus  … Tiesa, ramiai išmiegodavusi kiaurą naktį be pampo, paskutines dvi naktis vis pabunda šlapia (gal pilnatis potvynius įtakoja  ), tai šiąnakt migdysiu su pampu turbūt  - noriu pailsėti  …

Tai štai… mūsų Meda ėmė keiktis… Kai kas nesiseka, o kartais ir šiaip norėdama pabrėžt situacijos rimtumą, ima ir išpoškina:” mamyte, bliamba pažaisk su manim , nu…”

Nesiimu spręst, kas mokytojas (gal net ir aš pati ) , bet išmokė greit … o tas “nu”, skamba kaip Rudolfo (iš serialo “nekviesta meilė”, kurį Meda dažnokai pažiūri) nuksėjimas su “vokišku akcentu”  …

juokinga… kol kas… laimei rimtesnius riebžodžius mes retai vartojam, tai gal “mokytojais” ir netapsim …

 Gimtadieniui močiutė Gražina padovanojo Medai “karaoke” kompaktą su vaikiškom dainom - man nuo jų jau blioga  , bet Medai patinka labai ir du gaidelius, viru viru košę ir dar kelias trumpas daineles jau traukia ir viena pati po namus pušinėdama  … Tik repertuarą galėtų paįvairint  …
Beje dar apie  dovanas gimtadienines, Meda negali atsidžiaugti “molbertu”, kur vienoj pusėj magnetinė lenta su spec. rašikliu ir trintuku ir raidėm magnetinėm priklijuojamom, o kitoj paprasta kreidelėm piešt… yra turėjus analogų, bet šitas turbūt taip “veža”, kad pastatomas… Ir dar močiutės dovanota knyga ” mano sodyba’, kur išvertus knygą viršeliais vidun ir raišteliais surišus viršelius pasistato išsilankstanti didžiulė sodyba su daug durų ir kluonų, visi Medos arkliai telpa ir traktoriai  , Cotoons tulpytė Lialė dabar geriausia vutės draugė, o tai Medos žaislų hierarchijoj aukščiausias karjeros laiptas… nebent butės - vutės netektume … laimei keletas gražių “prabangesnių” žaislų Medos dėmesio dar nepatraukė - yra vilties išsaugoti sąmoningesniam periodui… kol kas, kad ir “netyčia”, visgi žaislai genda, ‘apsipaišo’, plyšta, sulūžta … 
Ir dar… beveik nuo grįžimo iš Egipto, Medai nebereikia pampų, o prieš savaitę atsisakėm ir “lauko” ir “naktinių” pampų… va taip lengvai, be jokių big treniruočių, ruošimosi ir stresavimo - sulaukėm savo laiko ir uvolia… turim didelę savarankišką dvimetę…

oi juokas suėmė  : sėdi dabar Meda ant savo triračio, kažkaip nuraškius “tėvų vairavimo rankeną”, mojuoja ją iškėlus ir sako:” liutuva…liutuva…liutuva…” (kas reiškia Lietuva  - koks tai patriotizmo protrūkis    be je ne toks jau retas pastaruoju metu   , o juk ir vasario 16-oji ir kovo 11-oji jau praėjo… aidai… ne kitaip  
 

Šiandien meda daug šeimininkavo virtuvėj… Ir kai jau užmačiau makaluojant šaukštu, mamos šaldytuvan neįdėtą grietinę, o po to grietiniuotus šaukštus kišant atgal prie švarių, subariau, kad daugiau taip nedarytų. Į ką Meda man ramiai atsakė:

-Mama, nesiauk… Ką man dalyt, mama, su tavim, tai ką man dalyt, mama…

va taip ir auklėjame vieni kitus…