Nianiainių BLOG’is

Bet aš visgi tikiuosi, kad tai, ką turiu dabar, dar nėra mano galimybių viršūnė— ir manau (bet tik dabar jau taip manau), kad visame kame, kad kažko pasiektum turi būti kiek įmanoma įvairiapusiškesnis. Tad ir darant karjerą, turbūt ne tik laisvas laikas, bei viršvalandžiai lemia kilimą karjeros kopetėlėm, o tavo sugebėjimas žvelgti kiek įmanoma plačiau ir giliau. Taigi prie ko aš lenkiu : galit mane vadint optimiste (nors ,kartoju, tokia patapau tik dabar, o anksčiau, sužinojus apie savo padėtį tik dejavau, kad galas mano siekiams, belieka puodai, sauskelnės, prijuostės…), taigi, manau vaiko gimimas žinoma tą kilimą karjeros laiptais kuriam laikui pristabdo, bet iš kitos pusės vėliau tai prideda daug daugiau ryžto ir stiprybės siekt aukščiau…be to įvairiapusiškiau ir vis tik atsakingiau imi žvelgt į betkurą situaciją ir t.t. Ir tai ne tuščios kalbos, turėjau tiek asmeninių tiek ir firmoje, keletą darbų, kuriems elementariai neužteko laiko ir jėgų, o dabar, kai žinau, kad turiu tai sutvarkyti iki , viską spėju, nuveikiu kur kas daugiau… O jau išgirst is savo direktoriaus komplimentą Olimpia (mat jis italas), reiškia, kad tikrai mano pasiryžimas šluoja ir kitus pakeliui …

Na jei supratot ką noriu pasakyt… Nepamirškit, jog užsivėrus vienoms durims, visada atsiveria kitos… Tad žiūrėsim, kaip ten mums seksis, bet pradžioje daug ką lemia nusiteikimas!!!