Nianiainių BLOG’is

O buvo taip:
Visų pirma reikėtų paminėt, kad mano bosas italas, o aš jam kaip ir dešinioji ranka (ar tai šuniui penkta koja…dabar jau nebeprisimenu) na ir mes su bosu bendraujam dažniausiai angliškai, su italų kalba dar tiek nepažengiau…
Na ir žodžiu jau tikrai įsitikinau, kad laukiuosi, o pasakyt bijau… Boso planai ateičiai grandioziniai, jis mano ateitį firmoj rožinėm spalvom piešia, o aš tyliu… Po kiek laiko matau į savo senus drabužiukus nebetelpu - tyliu, silpnumas rytais - tyliu, tada vieną dieną per pietus jis man: o alaus nenori (mat žinojo, jog aš alaus mėgėja)? O aš taip kvailai, kategoriškai: ne ne ačiū… Ir galvoju išsidaviau, jis taip gudriai šypsosi… Galvoju gana, kaip bus taip, reikia pasakyt… Aš jam ir taip, ir anaip, juokeliais, ir užuolankom, o jis niekaip - nesupranta… Tada aš jam tiesiai šviesiai: I am pregnant ir .t.t Paaiškinau visą savo filosofiją apie darbą, atostogas, grįžimą į darbą ir t.t. Jis pasišypsojo ir tiek.
Kitą dieną jis man vėl primygtinai alaus siūlo. Aš jam – negaliu (ir rodau į pilvą). O jis :”tai ką, gal laukiesi?” Galvoju, o blin, tai kam ir ką aš vakar visą popietę aiškinau… Ir apie atostogas ir t.t. Pasirodo mano boso anglų kalbos žiniose spragų esama ir būtent žodžio “pregnant” jis absoliučiai nesuprato.  Tai ką jis pagalvojo apie tuos mano blevyzgus apie vaikus ir atostogas???… Uz tai taip kvailai šypsojosi … :)))))))
Paskui, kai galų gale, išsiaiškinom visą situaciją ir jo kalbos spragas, smagiai pasijuokėm, o dabar mane globoja ir jau (dar neišėjus dekretinių) klausia, kada grįšiu.