Nianiainių BLOG’is

labas, MAŽUTI (MAŽUTE),

Nors mūsų oficialiai dar niekas nesupažindino, manau, mudu esam jau gan gerai pažįstami… Ir kad ir kaip keistai skambėtų, aš Tave jau labai myliu. Įsimylėjau Tave tik sužinojus, jog tu Toks (-ia) esi, net tavęs nemačiusi… O dabar Tavo mažos kojytės lengvais stuksenimais kutena man širdį ir mano džiaugsmui tuo metu nėra ribų - nes TU, mano mažasis (-oji) VALENTINUK(-E) , esi taip taip giliai mano širdyje ir net už jos ribų… visur…

LAUKIU SUSITIKIMO
SU MEILE
MAMA

ir dar ir dar ir dar noriu pasigirti, kad vakar tiiieeekkk prisirinkau komplimentų, kad taip šauniai ir gražiai nieštėju, kad nuotaika dar šiandien ant sparnų… Ir bala nematė tų mano kg , vistiek visą dieną skrajoju …
suprantu , sunku įsivaizduot begemotus skaraidančiais , bet pasirodo miraklai nutinka

Kvailelė, išsiparpiau dieną - dabar miegas neima … Eit kokį žaidimą žaist ar ką? forumuose jau irgi gili naktis , o mumi NESIMIEGA… gal man čia nuo Mindaugo persidavė, Japonijoj daba 9. 27 rytas… taip sakant:” rise and shine” .

***

Štai tokią žvaigždę mums tėtis “įžiebė” Japonijoj

Na mūsų pilietis X, vis dar icognito, tai ir tatos reakcija nėra pilnai kristalizavusis… Bet taip kiek kalbėjomės, tai sutarėm, kad pirmas būt smagiau sūnus… (oi jauč prisišnekėsiu ).

griaudu … man irgi kaip tik griaudulinga nuotaika ant pečio sėdi… tik mano gyvenime (na vistik nėštukinis endorfinų perteklius turbūt veikia) viską valdo, tvarko, plėšo ir naujai klijuoja, lieja ašaras ir jas nuo skruostų godžiai laižo - MEILĖ… šiandien… JI graudi… graudi, nes viena (ne vieniša, meilė vieniša nebūna, bet perplėšta … atidalinta)… kartais nebylė…