Nianiainių BLOG’is

na gal pasidalinsiu pogaliau savo potirtimi , žinau, kad yra daug smalsaujančių … Pirmas skaudulys jau praėjo, tai galiu ir pasipasakot - sorry, jei jau būsiu ką ir primiršus, …
O buvo taip:
ruošėsi Aušra  gimdyti, kaip žinia ilgai ruošėsi, o jau nuo kovo 27d. ir nekantravo… Laukė tos dienos kaip šventės ir vis nesulaukė - tada laukt nustojo ir sau, bei vyrui savo, pasakė:” kada panorės, tada ateis - nustokim nerimaut ir laukti…” tuomet pranašė Melagė (ir daugiau tokių pranašių būta) išpranašavo, jog tai įvyks balandžio 1-ąją . Visi juokėsi ir tikėt nenorėjo …

taigis kovo 31-ąją, jau visai pabodus budėti ir laukti, kada… , nuvažiavom su Mindaugu parsivežt užsakytos vaikiškos lovelės, dar ir draugei vieną nuvežėm, grįžom susirinkom lovelę, paklojom patalėlius ir namai galutinai “pakvipo” vaikais … Atvažiavo dar ir sesula tą vakar mūs aplankyt… O man tą dieną jau gerokai pilvą maudė, bet aš laukimo “atsikandus” nebekreipiau dėmesio, tik pasijuokėm su sese, kad pagal prietarą gimdysiu tik grindis ir langus išsivalius… Vėlokai vakare apie 23 val. sesei su vyru išvažiuojant, įdomumo dėlei, pasekiau savo skausmelių eigą ir labai nustebau, kad anys jau kas 10 min kartojasi, bet dar nepanikavau, nes žinojau, kad gali, kaip ir kitom dienom prieš tai, dar nurimti… Sesula išvažiavo pasijuokus, jog šiąnakt gimdysiu, bo ji pirmąjį irgi tik po mano vizito gimdė , o aš dar nekreipiau dėmesio… Nuvažiavom su Mindaugu iki 24 val. į Maximą - pirkinių paskutinių (tobiš vanduo, obuolys, šokoladukai ), grįžom… ir mano didelei nuostabai skausmeliai ne tik, kad nerimo, bet ir dažnėjo - jau kas 8-7 min… Tada jau ėmiau morališkai ruoštis savo ŠVENTEI… Apie 02 30 jau paskambinau gydytojai, sėdom automobilin ir važiavom į GN… Atvažiavom… Pasitiko apsnūdus - paniurus seselė … Mano gydytojos dar nebuvo, tad apžiūrėjo seselė ir paskambino dar kartelį gydytojai… Pokalbyje nugirdau 4 - 5 cm ir labai apsidžiaugiau (kaip paaiškėjo vėliau - visai be reikalo)… Tada “nuostabioji’ seselė atnešė naktinius - pavadinus juos mano darbine apranga, pasakė, kad mane klizmuos (nieks beje manęs neklausė , nors gal ir pati būčiau siūlius daryti, bet esmė ta, kad mano sutikimo joms net ir neprireikė) ir statys lašelinę… Kai paklausiau, kas toj lašelinėj, man tik nusijuokė ir pasakė - jums moksliškai ar paprastai pasakyt?- vanduo ir druska … Dar suleido kažko beje irgi nesakė, ko - o aš vis tikėdamasi, kad atvažiuos gydytoja ir įneš aiškumo, nieko nebeklausiau, o ir nenorėjau suerzint ponių savo klausinėjimu (kaip kad dėl lašelinės), nes visgi buvau jų rankose… taip po injekcijos užpakalin (kurios metu, beje kabinaten rovėsi kitas vyrukas su dar viena gimdyve, o aš taip sakant, kaip sykis nuoga sėdimąja į juos - galvoju bala nematė, bet vistiek nemalonu), teko persirengti “darbinius marškinius” (visur max 18 C, o aš stoviu nuogutėlė su plevesuojančiais satininiais naktinukais, net chalato nepasiūlė) ir drožt paskui sanitarę klizmuotis . Jo procedūra nieko įpatingo , nei maloni, nei ne - viskas nuo delikatumo priklauso, deja čia jo nerasta… Dar sanitarė pasiklausė ar yra tekę klizmą darytis ir išgirdus mano atsakymą ne, tepasakė; ” ai bet čia nieko įpatingo, tik tingiu pasakot vis tą patį…” ir nebepasakojo… Nežinau ko, bet greit neberūpėjo, nes laksčiau iš palatos į WC (laimei palata šalia WC buvo , bet vistiek teko vienu WC su kita klizmuota gimdyve dalintis).

Palatą pamačius supratau, kad nebus man gimdymas šventė, kaip kad ruošiausi… trivietė baisingai šalta palata ir jokių kilimėlių, kėdučių, kamuolių, dušų ir t.t. apie ką galima tik pasvajot - trys ceratinės lovos, trys plastikiniai lopšeliai kūdykiams, vystymo stalas, kriauklė (ačiū dievui ), trys spintelės ir dvi kėdės… Pirma mintis skauda (mat sąrėmis užėjo), šalta ir noriu į WC, o čia dar seselė ramybės su lašeline neduoda… Pajungė… su vyru puolėm studijuot chemines formules, kad suprast, ką reiškia slengas “vanduo ir druska” - vadinasi vanduo, kalis, natris. Man išskyrė lovelę, o vyrui, kai šis ant kitos nepaklotos lovos bandė prisėst, pasakė ant lovos nesėskit, gal kitai gimdyvei prireiks - sėskit ant kėdės… Man jau pasišiaušė plaukai, ką visą naktį ant medinės kėdutės ??? … dar vis laukiam savo gydytojos… Po valandėlės pasirodo ji… tuoj pat, nustebus, kad mums nieks nepasiūlė, “suorganizuoja” man chalatą, elektrinį radiatorių, patalynę Mindaugui (kurį švelniai tėveliu vadina )… Apžiūri (kaip visada skausmingai, kažkaip jai taip visada gaunasi, kitaip nei kitom gydytojom) - mano 4-5 cm tik ramybės būsenoje, per sąrėmį tie patys 2 cm - suleidžia dar vaistų ir galų gale paaiškina net ką leidžia - vaistus minkštinančius ir paruošiančius kaklelį . Ir palieka mus ramybėje - sąrėmiai nerimsta, bet ir nelabai sunkėja… Aš tai lovoj, tai vaikštau ir vis dar tikiuosi šventės , mano auksinis vyruks masažuoja mane (kas beje buvo geriausias painkilleris), o tarpeliuose abu snūduriuojam… Tai trunka labai ilgai … galų gale gydytoja reikiamo pragreso neaptikusi apie 12 val nusprendžia nuleisti vandenis (irgi nėr labai malonu, bet ne taip baisu, kaip vaizdavausi…) Ir PRASIDEDA… Skausmas žymiai sustiprėja - jau nebegaliu nei klupėt, nei gulėt - sėdėt ar vaikščiot nebeleidžia… dar gelbėjo gimdymo kėdė, nes jon įsėdus ir Mindaugo prilaikomai buvo kiek lengviau… Vienžo, paskutinė dalis kaip ir visoms: skausmo beprotiškai daug, o tada džiaugsmas, kad turi savo taip lauktą ant pilvo… Meda gimė 14 27.

 Medai 9 minutės

po poros valandėlių.

Tada jau sužinojau, kad kirpo mane (net 4 cm ), bet man jau dzinnn…

O tada ir prasidėjo mūsų nelaimės , nes papuolė mums bais durna, seno kirpimo neonatalogė … Meda man ant pilvo pabuvo kokias dvi minutes, tada ją paėmė apžiūrėt, nes gimė ji su virkštele aplink kaklą ir kūną (anot neonatalogės - sunkus gimdymas nes 14 val. nors statistiškai toks ir yra pirmas gimdymas, ir gimimas, dėl virkštelės, nors taip gimsta apie 30 proc. vaikų…) Žodžiu po apžiūros gydytoja nustato tokią diagnozę: “širdis man neaiški lyg ir ūžesiukas ir plaučiai neaiškūs”. Kai paklausiu, ką reiškia neaiškūs? Man nieko neatsako, o ginekologė su akušere susižvalgę pajuokauja, kad joms daug kas neaišku… Medą iš mūsų atima ir nusineša į naujagymių skyriu, kur, tik vėliau sužinojau, ją pralaiko medikore iki 22 val. ir pamaitina mišinėliu, nes kūdykis neva silpnas ir per silpnas žysti . Visa ši dalis kaip didžiausias košmaras, bet po 14 val gimdymo esu išsekus tiek, kad net ne visas neteisybes ir skriaudas pamenu… Kol mane “siuvinėja”, gydytojos juokauja padarysią iš manęs vėl mergaitę, o aš laukiu, kadagi parneš Medą ir paaiškins, ką reiškia neaiškūs… Susiuvo, paliko gimdykloj pailsėt… Laukiu… negaliu net užsnūst - grįžta Mindaugas ir praneša, kad Medos nebeatneš, ją stebės medikore… Apsižliumbiu… Ginekologė ir akušerė puola ramint, kad viskas bus gerai, kad Meda sveika, kad tai tik neonatalogė tokia “uoli” ir visi ją jau žino, neva, nėr ko kreipt dėmesį… Kreip dėmesį viena, o likt be kūdykio jo pirmas gyvenimo valandas - visai kas kita (visai ne taip įsivaizdavau mūsų susitikimą)…  Parveža mane palaton, ton pačion, nes ligoninė užgrūsta, ir įkelia dar dvi pagimdžiusias merginas… … Žodžiu, Mindaugas mane apramina, dar kiek pabūna, aš trūkstu miegot, taip ir nesulaukus Medos … Pažadina sesutė 22 val. ir mano nesvietiškam džiaugsmui, ji nešina Meda ant rankų , sako laikas valgyt… Apsidžiaugiu (matyt tikrai viskas gerai, jei bent dabar maitint atneša)… Pridedu Medą prie krūties - ir nieko , ji jos neima, man šokas… sesutė nuspaudžia kelis priešpienio lašus į taurelę ir išeina su Meda… Aš vėl laukiu… Net plaukai pasišiaušę ant kūno… Po dar 1 val. vėl atneša Medą… Pridedu prie krūties, ir stebuklas - ji taip godžiai puola valgyt… sesutė išeina…Valgom … valgom 15 min, valgom 20…30… sesutės nesimato, tad toliau valgom… grįžta sesutė po val 20 min - mes beveik visą laiką valgėm … Sesutė pagiria, kad neva šaunuolė, stipri mergaitė, tiek žindo…Man jau geriau… Medą vėl išneša… … tikiuosi, kad po sekančio maitinimo paliks ir su ta mintim nulūžtu miegot…

Bet žala jau padaryta … per mūsų šventę mes nebuvom kartu , po visko sužinau, kad per pirmąją parą Medą tris syk maitino iš buteliuko mišiniu su keliais lašais priešpienio , man sunkiai skiriasi priešpienis, nes nemaitinau, Meda nemoka teisingai apžiot krūties… Žodžiu trūksta žodžių apie šiuolaikines med. įstaigas ir tai dar tikrai ne visa skaudžioji patirtis susijus su medikais, būta ir daugiau…Nežinau, gal jūs sakysit, kad esu isterikė su pašėlusiais hormonais, egoistė negalvojanti apie kūdykį, kaip kad man bandė sakyt kūdykių skyriuje, bet aš tikrai ruošiausi gimdymui visus 9 mėn. ir betkuriuo atveju, manau, nusipelniau daugiau pagarbos, o dabar net bijau pagalvot, tai kas būt buvę, jei apskritai nebūčiau tarusis … žinau tik viena, daugiau į tuos GN net kojos nekelsiu, net sveikint ten nieko neisiu, kad nebeprisimint…
Ir dar pabaigai, perdėtas”rūpinimasis” naujagimiu, matyt kompensuoja visišką nesirūpinimą gimdyve… dar ir po 3 sav. taip skaudėjo klubą (kurio nieks net neapžiūrėjo, tik mostelėjo ranka, kad taip būna - sugis), kad net nepaėjau…nors jau GN net gulėt, maitindama, ant to šono turėjau sukandus dantis iš skausmo (ko pasekoje, manau, dabar l.l.l. skauda maitint viena krūtimi - spazmai )… Dar tik neperseniausiai praėjo ir tai gyt pradėjo, tik po iškritimo iš lovos ant skaudamo klubo , va čia tai terapija . Dar pasigavau spalinukių , ko prie gyjančios tarpvietės malonumų tik ir tetrūksta . Žodžiu:” neikit vaikai į Krikščioniškus, neikit vaikai ne…” iš dainos žodžių neišmesi…
Bet viskas praėjo, dabar guli pupa mano glėby ir jokie bjaurūs ar atsainūs ar perdėm įtarūs balti chalatai mums nebaisūs… Nes mes jais nepasitikim, testuojam ir klausinėjam ir pasiliekam teisę pasakyti”ačiū, bet ne…”
Na po teisybei iš tų GN mes taip ir išėjom- su mano parašu, savon atsakomybėn, baisiniais gąsdinimais, grasinimais ir ašarom, bet išėjom… (o kaip baisu buvo, o jei tikrai blogai darom, o jei tikrai esma egoistėliai jauni tėvai berazumiai , man taip buvo smegenis susukę ir pasitikėjimą savim sužlugdę, kad dar po paros, kai mažė kelias valandas naktį dėl viduriukų nerami buvo, persigandę į klinikas nulėkėm… Neva apžiūrės nusiraminsim… O ten užsirovėm ant dar vienos naujagymių gydytojos, kuri kaip sykis mums iš GN išeinant krikščioniškuose budėjo ir mus baugino, kad dar parai GN pasiliktume (suprantu, ji nenorėjo savo atsakomybėn mus išleist, juolab, kai pati ne iš to lizdo…) tai mus dar ir čia gasdino baugino - gal vaikas neprivalgo, gal pieno trūksta (nors po espumizano, nuvargus mazgė taip įmigo, kad net maitint vis teko žadint), neva gulkit ligoninėn mes jus pastebėsim, pasversim prieš ir po maitinimo (nors didžioji dalis literatūros sako, kad šis metodas atgyvena ir visai neefektyvus…), mama pailsės (aha po tokio gimdymo tik ir norisi “ilsėtis” ligoninėse)… Žodžiu sutikom tik tyrimus padaryt, nors ir tai gailiuosi , nes tik vaiką bereikalo tampė badė , žinojau, kad viskas o.k. … Pasakiau, kad jei tyrimai geri mes išeisim, tai mum trim (dagiau į gydymo įstaigas be vyro neisiu )palatoj vieną lovikę išskyrė… na, maniau, palauksim valandukę kitą ir grįšim ramūs - naivuolė - mus po bemiegės nakties nieko net nevalgiusius, ten pralaikė nuo 8 ryto iki 17 30 , va taip … O kai pamatė, kad visi tyrimai yra puikūs ir mūsų tikrai ligoninėj nenulaikys, nors vis dar primygtinai siūlė, ėmė pasakot apie taisyklingą maitinimą, kad bent kaip pateisintų tą mūsų “kankinimą” ir, kad bent tai galėtų įrašyt ligos istorijon, juk nuo to pinigėliai priklauso, jau ir taip per mus “užsispyrėlius” lovadienio pinigėlius prarado… nors čia jau kitos istorijos dalis…
O dėl gydytojos tai buvo pirma klaida, kad būdama supratinga persona, pasakiau, jog suprantu savąją gydytoją (ji buvo velniškai užimta tuom periodu, tad parekomendavo kitą, patikimą, medikę, kuri kaip medikė beje, ne tokia ir bloga, bet nežinau ar žmogiško supratingumo, užuojautos ir šilumos galima iš mediko reikalaut, ar tai jau something extra )