Nianiainių BLOG’is

1. Pagaliau tapai mama. Ar jausmas tapus mama atitiko tą jausmą, kuri įsivaizdavai patirsianti gimus vaikui?

Hhmmm… šiaip tai, manau, tapinėjau (veiksmas vyko nuolatos ir intensyviai) mama gan ilgokai… gerai, kad gamta mums tuos 9 mėnesius duoda, viskas spėja pasikeist, susitvarkyt, prisitaikyt… Dabar, kai pagalvoju, ima juokas, o iki sužinant, kad pastojau (laukta ir susapnuota, bet netyčiukė J mūsų Meduolė), bijojau vaikų, didesni 4-5 metų dar nieko, bet kūdikių bijojau, net besilaukiančių draugių ar jau su mažiukais šalinausi, ir save toj motiniškoj rolėj mačiau gan sudėtingai. Per devynis mėnesius užaugom abi: ir aš, ir dukriukė… bet dabar galvoju, kad vis tiek įsivaizdavau viską daug baisiau ir sunkiau, maniau, kad pirmasis mėnuo bus daug labiau bauginantis, o ir taip sunku kaip pirmą mėnesį, maniau bus kokį pusmetį, o dabar mums kaip per sviestą einasi (tfu tfu tfu, kad neprisikalbėt) – sukalbamos dukriukės susilaukėm (aš taip bijojau kad nemokėsiu elgtis, bijosiu paimt tokią gležnutę, mažutę, tai vis prašiau, kad augtų greičiau stipri ir didelė – turbūt įkalbėjau, auga kaip ant mielių, dabar kai reikia panešiot – gailiuosi J ).

Šiaip tai kadangi stebuklo laukėm, stebuklą ir turim (kaip kiekvieni tėvai J ), kuris labai maloniai žadina kas rytą ir duoda impulsą gyventi dar geriau…

2. Dėl vaiko tenka atsisakyti įvairiausių dalykų. Ko ilgiesi labiausiai, ką galėjai daryti anksčiau ir ko negali daryti dabar?

Matyt, tie 9 laukimo mėnesiai taip pertvarkė mano smegenis, kad kažkaip ypatingai suvaržyta nesijaučiu, o ir patys esam gana mobilūs, daug kur bastomės, iškylaujam, poilsiaujam, pramogaujam trise ir dar su tokių pat jaunų tėvų kompanija (prasitarsiu, kad Spalio gale planuojam lėkt į Tunisą…).

Nemeluosiu, pasisėdėjimo su podruškėm per pietus (kad ir nemėgstu kavos ), kelių gerų boulingo partijų, vakaro dviese su geru vynu ir žvakėm prie geros vakarienės, kartais pasiilgstu – tada improvizuoju J Vakarieniaujam šviečiant prožektoriui, boulingą žaidžiam po vieną, pakaitomis, atvažiuoja draugės susitikt su manim, o atsitraukt nuo Medos negali J , tada einam kur nors į lauko kavinę – draugei Meda, o aš galiu pasimėgaut savo mėgiamo balto alaus taure…

Dabar pagalvoju, kad gal ir per mažai atsisakau dėl Medos… nors, visiems gerai, visi patenkinti, laimingi, šiltai aprengti – tai ko daugiau ir reikia J. O, kad kai kurių, dalykų daryt kaip anksčiau negaliu – netgi džiaugiuosi, nes kai kurių prastų įpročių, vargu bau, ar būčiau šiaip atsikračius. Išmokau daug greičiau suteikt sau žmogišką (kartais pusiau žmogišką) išvaizdą per 15-20 min (anksčiau tam reikėjo ne mažiau valandos) ir vis dar kartais susilaukiu komplimentų. Išmokau suderint nesuderinamus drabužius, o ką daryt, jei telpi tik į tuos kelis nesuderinamus J, išmokau valgyt tokius dalykus, kurių (net ir žinodama, kad sveika) anksčiau net pirštu nebūčiau palietusi – oi, bet čia vis atradimai, o ne tai, ko trūksta… vadinasi, ne tiek jau daug ir trūksta jei galvon daugiau nešauna…

3.Kokių naujų atradimų, netiketų praregėjimų ir genialių išvadų priėjai tapusi mama?

Dar prie neregėtų atradimų (nu jau šito tai iš savęs tikrai nesitikėjau J) – nealkoholinis alus, netgi skiriu jo rūšis ir man jis skanus, kartais net ir galvelė „apsvaigsta“ J. Visada kartodavau, kad dar vaikams ne laikas, kad nėr sąlygų, kai pastojau pamačiau, kad, tarsi,  kažkas iš aukščiau mums po kojų pagalvytes mėto, turbūt be Medos, nebūtume tiek daug pakeitę, susitvarkę. O ir savo bendrą stiprybę pasimatavom labai aiškiai, ko anksčiau taip gerai nesimatė. Netikėčiausia buvo draugų rato visiškas pasikeitimas, patapo lengviau bendraut su tais, kurie irgi jaunais tėvais patapę, anksčiau mums jie buvo truputį ateiviai J. O dar ir forumas, bent vieną labai fysną draugų šeimą padovanojo (nors tikiuosi ir daugiau J ). Žodžiu, atradimų daug ir kožna diena ištisinis atradimas J (jau net nekalbant apie tuos Medos „pirmus kartus“, kurių per dieną gali net po kelis įvykti, bet čia jau jos atradimai ir pasiekimai…)

O tapus mama turbūt priėjau kol kas vienos svarbios išvados : mama būti gera J , ypač kai šalia yra rūpestingas padedantis tėtis J.

4. Kokie Meduolytės pasiekimai ar pokštai pastaruoju metu labiausiai pradžiugino?

Oi, artėjam link antro pusmečio (Medai tai gan solidi ir reikšminga sukaktis J) pokštai ėmė lįst lauk kaip iš Kalėdų Senelio maišo… Tik spėjam, turbūt dėl to , jog gimus Meda melagių dieną, moka gerai apsimetinėt – pastarąjį kartą nuėjus poliklinikon eilinei „tech. Apžiūrai“ , Meda paleido toookias dūdas, kad gydytojai teko surinkt visus kabinete esančius žaislus ir atiduot reketuotojai, kuo labai apsidžiaugusi reketuotoja sugebėjo net labai plačiai šypsotis… Be to, kelios dienos iki minėto patikrinimo, puikiausiai tėčiui ant kelių stovėjusi, šokavusi, apžiūrint gydytojai Meda visiškai rietė kojas po savim ir bandė apsimest kojom purvinos žemės nelietusia, deja parodžius ryškiaspalvį kilimėlį užsimiršo ir parodė šokį ne prastesnį nei Krikščiūno LT UNITED J. O šiaip jau vienos palikt negalim nė minutėlei (vartosi, sukasi, šliaužioja ir t.t.), paskutinį sykį palikdama vos kelioms sekundėms, turėjau nuojautą , tai padėjau šalia sofos didelę pagalvę – ką gi, grįžus radau Medą ant pagalvės J: kojnytės rankose, kojytės burnoj J. O paskutinis pasiekimas, prieš užmiegant apsisukti lovytėje 90 laipsnių kampu, teks pirkt ištisinę lovytės apsaugą, nes greit atokių kampų Medai nebeliks J .

Ir panašu, kad jau greit turėsim dantus… saugokitės… J