Nianiainių BLOG’is

Medos pasiekimai :
Ant puodo, kaip kačiukas : kol gražiuoju - tvarka, jei ant manęs supyksta, tai kaip kacius, kur ant kampo ir pridirba , dar ir atsiveda mane parodyt ir pasigirt … bet šiaip dažniau puodan, nei šalia ar į pamperį (pamperius be je dienos metu ir namie tik miegeliui naudojam, ir tai ne visada ). Valgo jau su mumis sriubas, troškinius ir t.t. nuo metų ir 1,5 mėn. (iš vaikiškų pripažįsta tik good night košytę ) ir jau koks mėnuo valgo gan gražiai pati (tik paragint tenka išskyrus vaisių valgymą - tuos be saiko kapoja ). Dar niekaip nenori atsisakyt pieniuko mano - kol kas laukiu .

Daug čiauška ir dainuoja, mėgsta piešt viskuo ir visur , labai mėgsta knygas ir ne tik vaikiškas…moka apsiaut kojinytes ir trūsikėlius, kepurę ir karolius … labai mėgsta šlapia servėtėle valytis rankas, marmūzę ir užpakalį (tvarka nebūtinai tokia )… mėgsta dantų valymą, kai tai daro pati… labai mėgsta maudytis (visur ir visada) . supranta puikiai viską , et tik kai pati to nori .

 Dabar ruošiamės atostogoms Maroke - tikiuosi, kad grįšim vėl visa galva save peraugę - kažkaip kelionėse vaikai šuoliškai paauga …

O mes būsim antimanekenkos … per vasarą Meda gerokai ūgtelėjo , bet svoriu tai tikrai , jau 11,5 kg

Bet spėju, kad dar už mėnesiuko Meda pilnai šnekės ilgesniais sakiniais, nes jau dabar pasako dvižodžius sakinius, kaip: “Mama, lyja” “va kur aš” “a va kur avutė” “kaip gyveni” “mane matei” ir pan. … laukiu laukiu rimtų pokalbių

Atėjau pasiguost … 2007 08 18 kol kas atsiminsiu, kaip vieną baisesnių išgyvenimų … nejuokais, maniau, kad išprotėsiu… dūšia išlėks iš kūno ir nebegrįš …
Pabuvom su Meda pas mano tėvus sode : smėlis, šiek tiek pasitaškymų su vandeniu - nieko ypatingo. Atvažiavo Mindaugas, susiruošėm namo, atsisveikinom su seneliais… pavažiavom 20 metrų ir pamačiau, kad Medai kažkas darosi . Pradžioj kokią akimirką galvojom, kad gal vaikas kakoja: akys į vieną tašką, nieko nešneka (kas jai nebūdinga), visa suglebus, tarsi, sustingus vienoje pozoje… Persigandau nežmoniškai, iššokau iš mašinos lauk ir pajutau, kad ji ir kvėpuoja sunkiai… tada pradėjo mėlynuot lūpos… Mindaugas puolė skambint greitukei, o aš mamai (čia pat už 20 metrų) … greitukė beviltiška, nes net nežino, kur ir kokie čia sodai . Medai darosi vis blogiau ir blogiau, tarsi, mano akyse gęsta (iš pradžių dar žvilgsniu buvo į mane įsikabinus, nors ir visa suglebus, po to ir akelės ėmė merktis )… Galvoj visiška makalynė, nė nenumanėm, kas taip žaibiškai nutiko, gi viskas taip susisuko vos per 10-15 minučių … Šokam visi mašinon ir lekiam į Jonavą (iki Jonavos 11 km iki Kauno virš 22km… tai sprendimas aiškus, nes atrodo, kad kiekviena sekundė Medą kažkur vis toliau nusineša). Laikau ją apkabinus ir kalbinu, kad tik ” neužmigtų”, o širdy ir galvoj sproginėja atominės bombos, porą akimirkų, jau buvau pagalvojus, kas bus jei Medos neteksim . O ji tik guli man ant rankų ir lyg bandydama kąžką sakyt vos judina pamėlusias lūpytes … neprisimenu kaip greit nulėkėm iki ligoninės priimamojo (Mindaugas sakė lėkė ant 160 km/h ir per miestą, laimei vakaras buvo), iš tos panikos nulėkėm ne į tą skyrių, begte į kitą, peršokom žmogaus ugio bordiūrą (šito beveik nepamenu, nors Medą turėjau ant rankų )…
Po truputį vilties daugėja, medikai pasitinka mus bėgte ir Meda lyg šiek tiek atkuto, ima stebėt aplinką. Tada ją paguldo ant lovos ima apžiūrinėt… Tuo metu, rodos, net nežinai kur dėtis, tos kelios akimirkos išsitempia iki pusvalandžio …ir… o Dieve , pasirodo jai buvo traukuliai … kurių mes nepastebėjom, man lyg ir pasirodė, kad ji krūpčioja retsykiais, bet taip nežymiai, kad net galvon nešovė . Dar kelias akimirkas iki pilnos tiesos einu iš proto klausydama medikų žodžių, dėl galimų priežasčių-pasekmių… pamatuojam temperatūrą 38,3 , pažiūrim gerklę - nuraudus : karštis, angina, plius du tik išsikelę dantys, lyg katalizatoriai, ir rezultatas stabdantis visiems širdį … Laimei tai lyg ir nieko rimto, gali būt pirmas ir paskutinis kartas gyvenime, be didesnių pasekmių . Pirmą kart išėjau iš gydymo įstaigos su sergančiu vaiku TOKIA LAIMINGA … Meda nusprendė pasilikt su mumis…

Štai toks tas nepatyrusių tėvų košmaras … Spjaunu tris kart per kairį petį ir tikiuosi daugiau to patirt neteks, kai manai, jog vaikas tau ant rankų miršta …

Šiandien Meduolė jau be temperatūros , toliau dūksta, čiauška ir dainuoja … kaip gerai tai, kas gerai baigiasi