ir tam čiauškėjimui nėr galo Gruodis 8, 2007
Posted by nianiainia in Meda.Tags: vaikai, čiauškučiai, pasiekimai, žaidimai
trackback
Mūsų kalėdinį sąrašą papildė Kalėdos ir Kalėdo nenelis (Kalėdų senelis)…
O kadangi Naujus žodžius susekt jau labai sunku, tai dabar galiu susekt tik naujus pasikalbėjimo žaidimus:
Mėgiamiausias Medos žaidimas kraustant savo drabužius aiškintis, kas ką nupirko, kas ką numezgė/ pasiuvo:
pvz.: mociutė mezgė mestini; mama nupiko kelnia; tetis nupiko šalį (šaliką), teta davė dedelį (nesvarbu, kad kai teta žiedelį davė, tetis su mama už jį sumokėjo pinigus – kokia gera teta papuolė) , dėdė nupiko (nors iš tikrųjų pardavė, bet Medai atrodo kitaip) katytę… ir taip kokį pusvalandį, kol iškraustom visas kanynes (kojinytes), pises (pirštines), kalnes, pidamas/pizamas (pižamos kol kas turi keletą vardų), kuliūtes (kepures) ir t.t.
Kitas židimas, kas ką daro: Meda gulia, lialia sėdia, miega, eina, bėga, baziuoja (važiuoja), balgo (valgo), valo, piesia… gal net ne visus veiksmus pamenu…
ir dar vienas, tai rodyt kūno dalis ir sakyt, kas tai yra: koja (bet gana dažnai dar kažkodėl ir kija), ranka, plaukai, pilva, ranka, nasytė, akytė… ir t.t.
ir dar Medai labai juokingas žaidimas, tai priskirt visiems vardus: mama – Ausa, tetis – Mindaudas, duka(dukra) – Meda, (kol kas žaidimas kai pabosta nutraukiamas tokia grandinėle: tečio Mindaudo mama – Medos anūkės močiutė ar panašiai … per-sun-ku 
)…
Ir dar neperseniausiai leksikone atsirado maginėliai (pinigėliai) – namai pilni besimėtančių centų, nes maginėliai gaziai kenta (krenta)…
Gal kas mokat trumpų-lengvų vaikškų Kalėdinių eilėraščių? nujaučiu, kad mūsų čiauškaluo patiktų…
Komentarai»
No comments yet — be the first.