ate pieniukui Gruodis 21, 2007
Posted by nianiainia in Meda.Tags: pasiekimai, pasigirt ne nuodėmė, svarbūs įvykiai, vaikai
trackback
Na, ką gi … oficialiai nuo vakar pietų pradėjom atsisveikinimą su pienuku- skanuku… tfu tfu tfu, kol kas einasi daug geriau nei tikėjausi…
Gal ateis šventė ir į mūsų kiemą pOgaliau…
Tikiuosi į naujus metus Meda žengs kaip dar sprindžiuku savarankiškesnis žmogeliukas…
******************
papildyta vėliau
Nebuvo jokių atjunkymo bėdų
. Atsisveikinom su pienuku skanuku prieš Kalėdas ,o tai geras laikas kai viskas spindi, daug pasakų, yra kuo domėtis ir ko laukti, lengva nukreipt vaikiaus dėmesį… Man dar puikiai čia patalkininkavo advento kalendorius su saldainiais, atverčiamais langiukais ir staigmenom – gan greit šis ritualas pakeitė vakarinį valgymą
. Kalbos apie Kalėdų senelį ateisiantį tik pas didelius savarankiškus vaikus irgi patapo gera paskata pasakyti pieniukui ate. Pirmą vakarą buvo ašarų šiek tiek, nes prisiskaičius “gerų” patarimų bandžiau nuo vaiko “pasislėpt’ ir migdymą perleist tėčiui… bet neištvėriau verkimo, grįžau kambarin, glaudžiau, glosčiau, nešiojau, pasakojau apie “didelius vaikus” ir jų laukiančius gėrius… ir… mazgė užmigo ramiai man ant rankų. Kita naktis jau buvo dar lengvesnė ir greit viskas buvo pamiršta…
Kiekvienam vaikui ir mamai ateina laikas nujunkymui, kai jie tam pasiruošia patys… tik ne medikų ar dar ko spaudžiami, tada tai įvyksta paprastai ir neskausmingai. Ir mamai netenka “slapstytis’ ir vaikui gaut dar papildomą stresą, kai netekus pieniuko netenkama ir dalies mamos artumo… Be je buteliuko nujunkius irgi nebeprireikė (kaip ir iki tol), tik karvės pieno Meda neėmė dar iiiiilgai, matyt, dar ’skanuko’ skonį atsiminė
…
Komentarai»
No comments yet — be the first.