Nianiainių BLOG’is

Na ką gi, šiandien yra aštunta diena, kaip mes su Meda gyvenam savarankiškai , be Mindaugo… Prisipažinsiu, nelaukiau aš jo tos kelionės, bijojau likt viena su Meda, o juolab ištisas dvi savaites. O dabar matau, kad mums tai buvo labai į sveikatą (nors, aišku, jau būt visai gerai jei Mindaugas grįžtų ryt, deja, teks laukti iki savaitės galo ). Pasirodo, ne tokios jau mes trapios ir priklausomos personos, o ir tų ožių ir nesusikalbėjimų žymiai mažiau (matyt, ir Meda susitaikė su mintim, kad mamos teks paklausyt… o ir nėra galimybės “pasiguost” tėtukui   ). Nuveikiam net daugiau ir kokybiškesnių dalykų nei eilinėmis dienomis… Net pačiai keista, kaip visgi galime savo jėgas mobilizuoti aplinkybėms spustelėjus , o iki Mindaugo kelionės tikrai maniau, kad jau pasiekiau savo ribas, ir žūt būt turiu pailsėt nuo mamėjimo … O gal tokių ribų apskritai nėra , tik skirtingi lygiai , kaip kompiuteriniame žaidime…

na bet dar negirsiu dienos be vakaro, tfu t.y. savaitės be savaitgalio …