Atvelykiui… Kovas 30, 2008
Posted by nianiainia in Aušra, Meda, Mindaugas.Tags: atostogos, išvykos, kelionės, pamintijimai, pasiekimai, sveikinimai, vaikai, šventės
trackback
Sveiki,
mes vakar tik parlėkėm iš Egipto, tad visus su praėjusiom šventėm, šiandien gražiai beišsitaisančiu atvelykiu, bei visas Medas su vardadieniu.
Šiandien mes dar apsnūdę, ryškiai ne visai “grįžom” iš atostogų… dar tinginiaujam, bet po sunkokos/ilgokos kelionės namo – ne griekas… Atostogos buvo superinės: prisipliuškenom, prisideginom, prisidūkom, pailsėjom. Planuotos programos visiškai neįvykdėm, bet užutad pailsėjom 200 % geriau nei tikėjomės. Viešbutis geras, aplinka graži ir rami, toli nuo civilizacijos, gerai pritaikyta vaikams, plius velniškai patogi didelė lova kambaryje – viskas ko reikia geram poilsiui… išsamiau parašysiu Kelionių blog’yje. O dabar apie mūsų atostogų pasiekimus: visi gerai įdegėm (net ir pavėsiukuose besislėpusi močiutė), beveik nebuvom nusvilę (tik šiek tiek dėl nekruopštaus pirmosios dienos pasitepimo kremu, be je kremu nuo saulės tepėsi net Mindaugas, o senelis nenusilupo, kaip įprasta, po pirmos dienos). Meda išmoko plūduriuot ir pramoko plaukt (kitu syk reikės šią technologiją taikyti močiutės apmokymui), skaičiuot be klaidų nuo 1 iki 10 (tam labai pasitarnavo lipimas laiptukais), pramoko dar keletą spalvų bei atspalvių pavadinimų, išmoko mandrai šokinėt ant didelio batuto (ko pasekoje labai sustiprėjo balansavimo ir pusiausvyros įgudžiai, dėl ko išdirbinėjami vis nauji, pavojingesni triukai – ate menama ramybe), pramoko su animatoriais vakarais šoktų grupinių šokių-žaidimų, pramoko vieno kito užusienietiško žodžio, ėmė dainuoti itališkai… išklauso visos močiutės skaitomos pasakos iki pabaigos ir prašo dar… Nuo šiol reikalauja, kad jai būtų leista pačiai užsidėti pastos ant dantų šepetėlio (kas jai puikiai pavyksta), be problemų, kai reikia, dėvi akinukus nuo saulės ir kepurę (tikėjausi, kad bus daugiau vargo, ypač su akiniais)… Be je gerokai pasitaisė pastaruoju metu “paiksėję” kojytės. Galbūt bėdų turėjom, tik su tuštinimusi, bet tikiuosi grįžus pas patogųjį puoduką jos išsispręs… Na o mano kuklūs pasiekimai kol kas matomi tik plika akimi, kažkodėl svarstyklės ir metras jų taip smarkiai nefiksuoja… kažkokia optinė liesėjimo apgaulė – bet vistiek smagu, ypač, kai ir kiti tai mato.

Komentarai»
No comments yet — be the first.