apie nusmelkiančias nuojautas… Kovas 31, 2008
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, vaikai
trackback
Skrendant iš Egipto, priešais mus sėdėjo šeimyna su dviem sūnumis, vyresnis trimetis, labai gražių akių garbanius… Benas (tokį vardą saugoju savo sūniukui, kai/jei jis ateis)… Ir tuo metu, kai berniukas prisistatė Benu, viduj, tarsi, nutvilkė nuojauta, kad toks bus ir mano sūnus… Gal aš tuo metu kritau akin kokiam ant debesio sėdinčiam ir besirenkančiam padykėliui 
…
… 
ech tie jūsų ant debesėlių sėdintys angelai
gal tikrai greit nudžiuginsi forumą naujienom? 
kol kas tikiuosi dar pasidairyt po debesus
…