Nianiainių BLOG’is

Paskutiniu metu Meda labai daug pasakoja, fantazuoja, prisigalvoja ir net pameluoja dažniakarčiais… Paskutinis pasakojimas - fantazija - “meliukas’ buvo apie orą gadinančią musę:”atskrido musė, pabezdėjo… ir daugiau nė žodžio. Fui , muse, eik kakų…” - štai tokia oficiali Medos priežastis dėl “pagadinto oro”

Prieš porą trejetą mėnesių visi trys buvom pas savo kirpėją. Užėjus jos paauglė dukra ima klausinėt Medos įvairių dalykų ir neatsistebi, kiek Meda visko žino. Tada ima knygutėj rodydama daiktus klausinėt spalvų:

- kokios spalvos dangus?

- čia debesis.

Prieš porą dienų klijuoja su tėčiu knygutėn lipdukus ir pasakoja istoriją:

- šarką paklijuokim prie medžio, šarka čia daro kakų.

Ilgokai neprisiruošiau parašyti, bet pagaliau… susikaupsiu:

čiupaila - Rafaelo saldainis , tik šioj situacijos su saldainiais čiupaila, sakyčiau, patampa Meda …

paciconai, panasonai ir daug kitų variacijų (sunkus žodis, matyt, labai ) - patisonai;

Daunaunas - Donaldas ( Kempyniukas, Makaunė/Makaulė/, Mykis ir Daunaunas Medos animaciniai dievai :)  );

Daug kas vis dar klausia, kaip mes Medą atpratinom nuo sauskelnių, sunku pasakyt, dažniausiai sakau, kad savaime, nes tokio kaip intensyvaus pratinimo lyg ir nebuvo. Tai štai… Visa puoduko istorijos epopėja:

Pradžioje dienos metu laiks nuo laiko leisdavau Medai  be pampo pabūt (turbūt kokį sausį pradėjom kažkiek balas skaičiuot ), buvo gi ir kelnių pramyžiotų ir balų šalia, bet prievarta neverčiau ant puodo sėst… prašlapina 3-4 kelnes - tai dienai “mokslo” gana . Kitą dieną nei iš šio, nei iš to viskas gerai, visus kartus tvarkingai pasiprašo ir padaro - pagiri … ir kitą dieną vėl viskas o.k. - apsidžiaugi … ir vėl lakstai kelnių keist … nors rimtais reikalais jau senokai TIK ant puodo … Bet dienos metu su labai retais eksidentais visų reikalų prašytis ėmė kovo pradžioj, o po atostogų Egipte (kovo gale) pamačiau, kad pampus vis tuščius nuimu ir ji puikiai spėja pasiprašyt ant puodo ir palaukt, kol pasodinsiu, tai ir nebeeikvojau pampų tuščiai …
O po kelių dienų pajutau, kad ir naktinis pampas tuščias, tai ir nakčiai nebedėjau - avarijų nutinka, bet ne taip dažnai 1-2 per savaitę , tam yra paklotėlis sugeriantis neperšlampantis … Laukan jei prie namų irgi palaukdavo paprašius, kol namo parnešiu, tai nereikėjo sauskių, beliko tik tolimesnėms “nuo puodo” kelionėms. Pagaliau Meda įvaldė  ir viešuosius kavinių tūlikus , bet tik su tėčiu ten eina, su manim vistiek maivosi  - kaip ir paskutinis atsisveikinimo su pampais etapas  … nebent kokiem ekstra atvejam turėsiu kiek likę.

Galim kelt taures (kam sulčių, kam šompano) …nu nebent vat dar pritūpus ant žolės pramoks ir bus totaliai pampai ate …

Sekmadienį mamos diena - Mindaugas su Meda nulėkė nuo ryto gėlių mamai ir močiutei nupirkt… Malonu gaut gėles, ypač iš mylimiausių… Tuo pačiu virtualiai norėčiau perduot visoms mamoms po gėlę ir bučkį - būkit laimingos… ir visus metus…

Po to buvom su Mindaugo giminėm susitikę, bais Medos visi ilgai nematę, tai net žagtelėjo tokią didelę pamatę. O Meda, “na zlo vragam”, dar per paskutinį mėnesiuką ėmė ir gerokai ūgio styptelėjo, tai mano visos laikytos pavasariui suknios - puošmenos vos dupcę dengia… grynas nuostolis ir ne kitaip…

O dabar zuja aplink ir du gaidelius traukia, bet jau su improvizacijom, nusibodo, kad saulė virė, tai saulė žaidė, o meška maišė  - kūūūūūūryba. Tik vat priešginumas koks baisinis auga - jaučiu trimetė krizė pamatus statosi  - nebesusišnekam kartais, nes viską specialiai atbulai daro…