Nianiainių BLOG’is

Nors Liepos pirmoji rodės bus saulėta, šilta ir graži , vakarop visgi šiek tiek nulijo… Bet gal taip ir geriau, nes tvankumas buvo nesvietiškas. Apskritai Liepos pradžia tokia permaininga, kad mūsų šešių dienų sodinėse atostogose, regis, tilpo cielos dešimt, vos pėjom perrenginėt vaikus, dangstyt šiltnamį ir smėlio dėžę, vėdint namus ir džiovint drabužius . Liepos pirmoji sode virto konkurencijos diena. Konkuravo Dovydo “smėlio restoranas” :

Ir Medos parduotuvė:

Nors Meda kaip ir nesistengė konkuruot ar net vystyt biznį, tsakant, mamą 9t.y. mane) tai užkabino labiau, o Meda perpratus pardavėjos darbo subtilybes nusprendė tik gražiai atrodyt, šypsotis ir atsakinėt į pirkėjų klausimus taip, kaip jiems labiau patiktų … Tuikrai kartais grožiui su protu greta būti sunku   . Dovydas įkvėptas konkurencinės kovos, net pasiūlė naujas taksi paslaugas ir “įvedė rinkon naują gėrimų liniją’, bei ėmė prekiautpatiekalais išsivežimui…

| View Show | Create Your Own

deja vienintelė šios visuomenės vartotoja Medeina, būdama gan svajinga ir nevartotojišką, šių civilizacijos džiaugsmų tinkamai neįvertino ir konkurenciniai veiksmai, kai kurių “verslininkų” antiveiksmai , norimo rezultato nedavė, tad buvo nuspręsta eiti į pievas ir numalšinti atlygio alkį žemuogėmis . Žemuogių prisirinkom, prismaguriavom, bet buvom užpulti aršių rudųjų skruzdėlių, tiesa sakant, mums su Meda kliuvo skaudžiausiai, tad teko padus pasipustyt link panerio… o Neries pakrantės jau ilgom žolėm užžėlę ir mėtyt akmenukus vandenin nebetaip paprasta . Tai po žoles braidydamos Meda ir Rasa į dilgėles įkliuvo, nusidilgino, net ašarų gailių ne viena buvo (čia Medos pirma pažintis su dilgėlėm). O griaudžių natų tęsiniui Meda per arti prie vandens numaglinus Crocsiukus sušlapo – matyt blogo plauko diena papuolė . Grįžom nusiplūkę ir pavargę, bet ledai iš Petro ir čiulpiamos sproginėjančios pėdos net ir tokias nuotaikas gali pakelt iki maksimumo… O kur dar improvizuotos maudynės taškynės prūde. Užtad vakare vaikai lūžo net nesulaukę dešimtos .

Mes smagiai pavakarojome prie laužo, o priešpirtyje fotoobjektyvas pagavo labai gražų naktinį drugį:

Pasirodo tai buvo Akiuotasis sfinksas (Smerinthus ocellatus).

Kita diena, kaip pagal nusistovėjusį grafiką apniukus, nors su pragiedruliais, audringa ir lietinga, bet vaikams tai ne klitis, taip netgi labiau patiko, taškėmės vandeniu visi kaip pamišę (įskaitant mus su Rasa)   :

 
| View Show | Create Your Own

O vakarop dar ir prie rankdarbių pripuolėm, daug grožybių pasdarėm, net pačiai kilo noras auskarus įsivert vėl…

Penktadienis išsitaisė gražus ir saulėtas (na kaip kas antros dienos grafike ), susitvarkėm namus, pasipliuškenom prūde ir laukėm atvykstant senelių. Vakaras išpuolė šiltas, net tvankus, tai prūdas viliote viliojo, dar syk išsiruošėm pasipliuškent. Meda su sparneliais jau visai gerai plaukia ir kaip kokia ūdra, visai nebijo vėsaus vandens, kožną kartą sunku iš jo ištraukti . Šeštadieį nuo ryto teko ruoštis į Karolio krikštynas, deja… deja… mūs tėtuko užuomaršumas ir atsainumas nuvogė iš manęs valandukę pasiruošimui, tteko išleist tik Mindaugą su meda, bet labai nenuliūdau – pailsėjau namie viena, pasimanikūrinau, pasipedikiūrinau, pasipuošiau – seniai to nebuvau darius… gėėėris…

 
| View Show | Create Your Own

Mindaugui su Meda irgi viskas gerai vyko pavyko ir po kelių valandukių visi parlėkėm sodan, deja net ir vakaras neišsigiedrijo, bet pagal kas antros dienos planą kita diena turėjo būt vaiski, taigi planavom pramogas miške : uogos + grybai+ plius sveikas oras ir malkos vakaro laužui – gi Mindaugines minėsim, o ir tautinę giesmę repetavom su visa tauta 21 val. giedot. Planas pavyko, nors grybų vos vienas kitas, bet uogų per akis, mėlynių pilni miškai, o žemuogių pievos tokios kvepiančios ir didžiulės, kad net svaigina, rankos pačios leidžiasi raudonus saldžius karolius raškyt. Net sąžinė graužia ta pieva žingsniuojant :0 .Grįžę nulėkėm išsimaudyt, nors oras ganėtinai pravėso, bet visi trys turškėmės šiltam vandenyje, rodos, Medai vėsi aplinka kurkas labiau patinka nei šilta . Nemalonu tik tai, kad sėdint prie prūdo, ant kojos pagavau erkę – teks save stebėt…

Vakarinis laužas, kepti skanėstiniai šonkauliukai, 6 metų senumo šampaniuks su braškėm… tautinė giesmė ir dovaninis sraigių kibirėlis (paskui, vaikams pasidžiaugus teko Mindaugo sraiges paleist į laisvę, tik tolėliau nuo savo sodo   )  – puikiausia aplika didikų puotai .

Mūsų atostogos sode baigėsi … o buvo gera…