Mes šian po antro kalniukų šturmo, šviečiam raudonom nosim ir žandais – tiesa Benas jau nebešviečia, krito, kaip lapas… raudonas rudeninis… liūūūūli 
( griuvo negyvai… nors… kai nuėjau patikrint, nustebau – švieselę naktinę išjungęs, papildomą pagalvėlę atsitįsęs į lovytę, radijatorių ”pasireguliavęs”, o mes nė nejutom 
). Nesitikėjau, kad Benas taip drąsiai puls visur čiuožti, tėčiui teko vaikį pristabdyt 
. Pamenu su tokio amžiaus Meda būdavo daug strioko ir įtikinėjimų… ir vistiek ji mieliau kasdavo sniegą kastuvėliu . Dar ir pernai didesnių nuokalnių bijojo, šiemet čiuožia kaip asė
šturmas nr. 1
Šturmas nr.2
raudoni nusikalę rezultatai
Ech buvo smagu… nuo pašikniukų (ir kalniukų nelygumų) dar šikniukai dega.
Pramaniukai
