Vis dar keistai jaučiuosi po didžiosios dienos datos patikslinimo, skaičiuoju ir pagal patikslintas datas ir vis prisimenu, kiek pradžioje buvo skaičiuota, lyg laikas kažkur prapuolė… o gal kaip sykis atsirado iš niekur… dvi savaitės… Žodžiu, keistoka, bet norisi šią būseną aprašyt, nes laikas bėga taip greitai ir viską sekundžių smiltelėm užpusto. Tai, kas tuo metu, rodos, taip reikšminga ir ryšku, po kurio laiko gali ir visai išsitrint iš žmogiškosios atminties… Kad ir gliukozės tyrimas, gydytoja sako, kad visos nėštukės labai skundžiasi ir tai nėra malonus tyrimas, o ir laiko užtrunka, o klausiau apie jį kaip pirmą kartą – lyg kažkas ir girdėta, bet nieko konkretaus . Dabar ruošiuosi šiam tyrimui morališkai, gal tikrai nebuvo  malonu, nors turbūt ne tiek, kad nepamirščiau .

Apskritai, tai jaučiuosi labai lengvai (nors lyg ir neturėčiau, juk reikia baigti remontus, persikraustyti, pasirengt intensyviam darbui nuo gruodžio, neaišku, kaip su Sodra bus, o kur dar ir neišvengiami rūpestėliai dėl pasiruošimo sutikt savo pipirą… bet gyvenimas,, matyt, nusprendė su manim elgtis gerai ) ir ne tik fiziškai, nors tas irgi svarbu (po patikslinimo per 20,5 savaitės priaugom 5,5 kg – gerai būt išlaikyt tokią tendenciją , nors šiuo metu augam kiek sparčiau ). Fiziškai savijauta gera, net keista, kai visi klausinėja – man ir su meda savijauta buvo gera, lengva, nors finale ir +30 kg   … Tik nesinori anksčiau laiko pasakyt “op”, nes kai tik drąsiai drąsiai pasakau, kad jaučiuos puikiai, ima vakare ir paskauduliuoja kur kokį šoną šiek tiek, aišku nieko rimto, bet geriau tegul tai ir lieka taip . Manyčiau laukiantis esam ne šiaip sau tokios jautrios, tik reikia tą jautrumą tinkamai suvokt ir išnaudot, juk tokiu metu esam labiau įtakojamos aplinkos, žmonių, darbų, minčių, net ir nuosavų minčių / laimių ar baimių – kiekviena sau tai renkamės . Gal dėl to, man nėštumas ne liga, o puikus metas, pilnas ramybės, stebuklo laukimo, harmonijos ir augančios pilnatvės… Po vaikiuko gimimo būna net kiek sunku netekus to pilnumo ir ramybės jausmo viduje (čia ne apie pilvą remiantį nosį ), bet šiuo syk būsim ir labiau pasirengę apsisaugot nuo pirmų dienų streso… Vėlgi, kalbant apie tą padidintą jautrumą, šiuo metu sapnuoju labai daug, labai emocingų sapnų – tarsi ir jie ruoštų mane artėjančiam etapui… Pradžioj kamavo slogūs sapnai: vis nespėdavau rūpintis ir Meda ir antru vaikučiu, kažkokia kaltė iš sapnų smaugte smaugė. Mindaugas jau juokėsi vietoj saldžių sapnų linkėdamas neapsitaškyt pjaunant šeimą – sapnuose pabuvau kažkokia asocialia motera su šalia besišlaistančiu apspangusiu sutuoktiniu su bokalu rankoje, kažkokia manjake ir dar biesai žino kuo… Matyt taip vaikiau savo baimes dėl ateities… Po to, matyt, išlindo kitokios emocijos, nes sapnuose ėmiau plaikstytis su bikiniu vėsaus rudenio dieną ir dar kažkokiems neaiškiems tipams į kompaniją piršausi – lyg taip tvirtindama sau, kad dar nesu banginis, niekam išoriškai nepatrauklus . Tada aplankė gana ramūs ir daug malonesni sapnai… o šiąnakt teko ir pačiai pabūt vaiku, kovoti už savo įsitikinimus, pyktis su mama, liūdėt netekus vutės – prasminga, lyg kartočiau kursą, kaip nepamiršti, ką reiškia būt vaiku… Įdomu, kokia programa seks toliau (?)…

O viename žurnale perskaičiau man labai tikusias patikusias mintis apie nėštukių sapnus, kažkaip panašiai surezonavo, pateiksiu tik kai kurių sapnų aiškinimus, nors ir visas straipsniukas naudingas:

REIKŠMĖS

Tipiški pirmojo nėštumo trimestro sapnai ir jų galima reikšmė

Lengvas nėštumas ir gimdymas – nėštumo suvokimas.

Kūdikis ar vaikelis – viltis, kad gimdymas bus lengvas.

Dideli namai, transporto priemonės – besikeičiančio (augančio) kūno suvokimas.

Sodai, sėklos, vaisiai, gėlės – vidinis augimas.

Didelės transporto priemonės vairavimas – nerangumo jausmas.

Sunkaus daikto nešiojimas – augančio svorio suvokimas.

Pavojai arba užpuolikai – motinystės baimė.

Atviros durys, griuvimas, kraujas, praradimas – persileidimo baimė.

Konstrukcijos, gamyklos – vaisiaus augimo suvokimas.

Mažos konstrukcijos – suvokimas, kad vaisius dar mažas.

Vanduo, plaukimas – gimdos turinio (vandens) suvokimas.

Maži vandens gyvūnai – suvokimas vaisiaus vandenyje.

Tipiški antrojo nėštumo trimestro sapnai ir jų įmanoma reikšmė

Romanai arba buvę meilužiai – noras būti patraukliai, ilgas seksualinių santykių nebuvimas.

Bejėgis vyras – palaikymo poreikis.

Problemos su vyru – nestabilumo, nesaugumo jausmas.

Vyro neištikimybė – neužtikrintumas savo patrauklumu.

Švelnūs vidutinio dydžio gyvūnėliai (kačiukai, viščiukai) – augančio vaisiaus suvokimas.

Bejėgė arba trukdanti motina – senų konfliktų su motina atsigaminimas; naujos viltys.

Tipiški trečiojo nėštumo trimestro sapnai ir jų įmanoma reikšmė

Vaiko lytis ir išvaizda – viltys ir baimės dėl vaiko.

Ypatingas bendravimas su vaiku – noras pažinti vaiką.

Dideli gyvūnai (liūtai, beždžionės) – užaugusio vaisiaus suvokimas.

Daug vandens – laukimas vandenų nutekėjimo.

Nėštumo ir gimdymo detalės – viltys ir baimės.

Kelionės, naujos vietos – nežinomybės baimė.

Ritualai, gimtadieniai, atostogos – džiaugsmo, gimus kūdikiui, laukimas.

Pradėjom “savatgaliaut” nuo ketvirtadienio, nes buvo numatytas Medos vizitas pas gerąją dantų gydytoją – fėją, tad per tokį ilgą “savaitgalį” nuveikėm nemažai naudingo ir smagaus. Dantukų gydytojos kabinete eilinį kartą Meda visus (net ir gydytoją) nustebino savo ištverme, drąsa, kantrybe ir ramumu – šaunuolė, man bežiūrint į narsuolę ir jos rankelę belaikant net ašara ištryško… O Meda atlaikė nuskausminimą su leidžiamais vaistais, grežimą, nervo kanalo atvėrimą, vaistukus marinančius nervą ir puikiai su tuo susitvarkė. Gerai, kad jei jau dantukai netvirti, tai bent nėra dantukų gydymo baimės (kitaip nei tėveliams ). Visa paslaptis tinkamam nusiteikime ir nebijojime nežinomo, bet mums turėjusiems kitokią patirtį tai vis dar sudėtinga ir nuostabu… Meda gavo apdovanojimo lipduką nuo gydytojos, aptirpusį žanduką, o nuo manęs ir tėčio (bailiukų) dar vieną gražią barbę – šį syk originalią su dažomais plaukais ir daugybe plaukų aksesuarų – taigi kančios pas dantukų gydytoją pilnai “atsipirko”. Meda patenkinta, kad ir besišypsodama tik puse šypsenos švytėjo pailsusia laime

| View Show | Create Your Own

Penktadienį nuo pietų išlėkėm į Vilnių su keletu reikaliukų, tada užkandom CanCan picerijoj Gedimino pr. - labai nudžiugino aptarnavimas, dėmesys Medai, o kur dar staigmena, žaisliukas su saldainiais –  juk sutikit, reta kur vaikai welcome’inami mūsų kavinėse ir užeigose… O tada pagrindinis išvykos taškas -  Litexpo paroda “vaikų šalis” - buvo ir smagu, ir naudinga… Nudžiugino jau prie bilietų kasų, nes su kiekvienu bilietu gavom loterijos bilietus ir Millka šokoladukus (smulkios dovanėlės gi stiprina draugystę ). O įėjus, gal kad atvažiavom vėlokai tik apie 17 val., nustebino jauki rami aplinka, jokių spūsčių, minios žmonių, triukšmo ar superdidelio šurmulio, ką pamenu iš keleto ankstesnių parodų… aplink daug šypsenų, gal man taip pasirodė dėl nėštukinių hormonų, o gal atvirkščiai, dėl daugelio parodoje  buvusių nėštukių endorfinų masės visi šypsojosi ir mielai, draugiškai bendravo . Paroda gal ir nedidukė, bet man patiko, ypač patiko, kad netyčia, be spec. ieškojimo domėjimosi čia sutikom tos produkcijos atstovus, kuria ir taip ankstėliau buvau domėjusis internete - smagu ir naudinga buvo viską pamatyt pačiupinėt gyvai. Mane buvo sudominę jau ir anksčiau matyti moduliniai baldai vaikų kambariui – nebloga išeitis, kai reikia transformacijos ir lankstumo. O dizaino tobulumu nupirko Bloombaby.com produkcija  (lietuviška nauja puslapio versija čia), kainos kiek pasikandžiojančios, bet į tokius dalykus, jei būt pirmas vaikas, investuočiau … O kol kas investavom į tokį daikčiuką bilibo, irgi stulbinančiai švarų dizaino prasme ir nerealiai smagiai ir įvairiai funkcionuojantį – pasiteisino, Meda jį įtraukia beveik į visus savo žaidimus… Tikėtina ir broliukui ateity pravers . O apskritai tai parodoje pasirinkom nemažai naudingos info, šiek tiek peno mintims ir idėjoms ir smagiai papoilsiavom, kas skamba gana keistai parodoje . Meda irgi rado sau veiklų, ir papiešė, ir pažaidė, ir padūko…

 
| View Show | Create Your Own

Toks mūsų buvo penktadienis… Šeštadienis labiau užimtas buitiniais, bet ne mažiau svarbiais dalykais, o sekmadienis, kaip ir derėtų, pramogomis… gryname ore, nes geru oru lapkritis mūsų nelepina, o šiandien diena buvo šaltoka, bet labai skaidri…

Turbūt po tokio savaitgalio ilsėtis teks savaitės eigoje …

Šiandien pagaliau nuvykom echoskopuotis… Pamatėm mažą, gražų, neramų, sveiką ir visai ne drovų pipiriuką … ir… Bent du asmenis sužinota naujiena turėtų nudžiugint labai labai: tai Meda ir prosenelis – Meda gaus lauktą broliuką (paskutiniu metu broliuko visgi norėjo labiau, nei sesytės), o prosenelis norėtą proanūkį . Naujiena labai nenustebino, lyg ir nujaučiau, nors lyg ir labiau norėjau mergaitės, bet lyg  jutau, kad bus kitaip… Neveltui Mindaugas neleido pirkt gražių mažų rožinių dalykėlių pipirui . Nieko nuostabaus, mes dažnai nežinom, ko norim, o juolab, ko mums reikia . Vansi, nuo šiol žymiai didesnė tikimybė, kad laukiam ateinant sūniuko (nors echoskopas nėr 100 proc. tikslus ). O nustebino tai, kad pagal pirminius skaičiavimus jau pilnos 22 savaitės, o echoskopas tvirtina 20 – vansi ir pasimatymo data pasistumia kokiai kovo 28 dienai (kažkada Medai buvo prognozuojama kovo 26-27 d., o gavosi suvis … ) , iš to seka, kad viltis prisišaukt avinėlį didėja … Būt juokingiausia jei taip pat balandžio pirmąją . Laukiam laukiam sukalbamo mielo aviniuko ir toliau spėliojam sapaliojam . 

p.s. taigi mūs tėtukas visai ne koks meistras ir stalo kojos, panašu, bus skirtingos …

Dar penktadienio vakarą išlėkėm į sodą, kol sniegas nenutirpęs – užmiesty tikrai buvo daug balčiau ir gražiau, miške sniegu apkibč sunkios eglės, baltos pievos, o sukant į sodo keliuką ir suvisai žiemiškai balta, net kelias nenuvažinėtas, snieguotas. Kieme senelių besmegenių ruošiniai, kuriuos dar tą patį vakarą Meda su seneliu išpuošė. Sulipdė sniego diedą ir dieduliuką. O mums smagu – žuvies kepsneliai ant žarijų… sniege… Pasirodo pasiilgom sniego ir žiemos .

Kitą dieną kiek aptirpo, bet visgi dar buvo balta, štai tokie besmegeniai saugojo namus:

| View Show | Create Your Own

O zylės ir kėkštai vis dar tingiai skabė lašinius:

| View Show | Create Your Own

Sekmadienį vaikai iš sniego krūvos likučių dar ir smagų kalną pasidarė:

| View Show | Create Your Own

Na o be sniego vaikus džiugino naujas barbių virusas, kuris pričiupo net Dovydą:

Taigi žmiemos sniegų sezoną sode skelbiame atidarytu …

frofesorius – profesorius;

Fioleta – Violeta (tai mylima darželio auklėtojos asistentė).

Šiąnakt pabudau ir negalėjau užmigti… Už lango snigo… ir ne taip menkai . Gatvės, automobiliai, medžiai ir namai pasipuošė puikia balta skraiste, kokie 5-7 centimetrai sniego , o vėjas vis dar blaškė gūsius pūkų… Kaip pirmąjam rudeniniam sniegui visai neprastai. Rytą nubudę visi labai apsidžiaugė išvydę sniegą… smagu, kad nenutirpo, gal dar ir rytoj išsilaikys… Vaikai bent pasidžiaugtų… va seneliai sode irgi besmegeniais apsistatę… džiugu…

Taigi šeštadienį buvom su seneliais apsipirkti. Močiutė pažadėjo Medai dovaną, kurią ji išsirinks… Išsirinko kažkokią blizgučiuotą lėlę alia Barbė – visaip atkalbinėjom, nepavyko. Tikrai maniau, kad tuoj ta vargšė lėlytė mėtysis nuoga žaislų dėžėje, lig šiol taip ir nutikdavo kūdykiams ir kitoms lėlėms. Na, bet pažadas yra pažadas – lėlė Medos pavadinta Justina keliavo namo… Labai nustebau, kad mazgės akyse tiek džiaugsmo dėl tos lėlės, nors maniau, kad ji turi daug smagesnių ir gražesnių lėlių ir žaislų, bet… Jau trečia diena Medos smagiausias užsiėmimas Barbės – dabar jų jau trys ir kabykla drabužiams, kelios suknios ir aksesuarai… Visai smagu , kartais ir mane įkvepia kokio drabužėlio sukūrimui – jei tas pomėgis neišblės, spėju Kalėdų senelis turės pasirūpint daugybe Barbių aksesuarų, baldų, puošmenų ir t.t. …

Va tau ir ex žmogvorio fanė … Bent jau Bratz’ės Medai atgrasios… bet patyliu ir nesakau “niekada” …

Žinoma iki moliūgų šventės – vėlinių išvakarių (nors ketinom moliūgais puošt namus spalio 31, bet buvom bais pavargę, tai atidėjom…) – aplankėme kapus, uždegėm žvakutes, prisiminėm a.a. artimuosius, vakare išėjom “sielų upėn” paveizėt – gražu…

Ir Medai labai patiko, tikrai kažkokia rami mistiška aura… Dėkui VU KHF studentams …

Tik vakaras vėsokas, tai pasišildyt nutūpėm kavos klube (reiks prisimint, kad ten bais skanus varškės pyragas ). Po to namo, moliūgų pjaustyt – visai smagu ir jau tampa tradicija, va mūsų šiųmetiniai grožiai – pabaisai :

 
| View Show | Create Your Own

Vakarienei moliūgų sriuba – šiuo metu mano sriubų favoritas ir moliūgų pyragas iš Rytės – skanutėlis šiltutėlis…

Va tokia rami ir halloween’iška mūsų lapkričio pirmoji …

Skamba, tarkim ne kaip… hmmmm…. Kažin kodėl?… Va ir dabar per TV girdėjau:“ tik nepamanykite, kad tai nuobodžiaujančių namų šeimininkių užsiėmimas…“ . Aha, vansi, jei namų šeimininkė, tai ji nevykėlė, nusivylusi ar bent nuobodžiaujanti. Ir ji žūt būt turėtų to kratytis, neigti ir slėpti… Keista… Vienok, namų šeimininkas skamba garbingai, išdidžiai, net kiek išpūstai, o pasikeitė tik galūnė (?)…

Vakar va susitikom su draugų šeima, tai vyriškis irgi užklausė, kuo užsiimu, sudėtinga nupasakot, ką per dienų dienas veikiu, juolab, kad ir daug skirtingo visko, turėčiau darbą, pareigybę šiuo metu, turbūt, būtų paprasčiau, o čia, nei aiški kryptis, nei tos veiklos visos visiems įdomios (gi kaip ir kožnam darbe tas pats: yra kažkoks iššūkis, projektas, idėja, o visa kita aptarnaujančioji rutininė veikla… juk apie tai neimsi ir nepasakosi…). Bet va išsyk sekusi replika apie mėgiamą serialą grąžina į pradinį šio susimąstymo tašką. Vadinasi namų šeimininkė visgi tik tokia, su chalatu, bigudi, prie TV … Nors turi to gintis, kaip velnias kryžiaus ir namie sėdėt su makiažu ir kostiumėliu kone darbiniu, juk žurnalai/ TV/ visuomenė galų gale, sako, kitaip esmi apsileidusios. Nors neretai gali ir netinkamesnėse vietose išvysti išsiausčiusias fyfules su treningais ar dar kokiais „jaukiais drabužėliais“, kurie mano giliu įsitikinimu, tik sporto salei ar jaukiam vakarui ant namų sofutės skirti :) … Ar „pasiklydusias“, darbų užguitas karjeros moteras, nespėjančias į savo traukinį ir nuolat nuvargusias dėl laiko sau/ šeimai / vaikams ar antrai pusei, o gal net ir jos paieškoms, stygiaus – bet joms laiko stinga dėl garbingų priežasčių, kitaip nei N.Š. (koks britkus trumpinys ).

Jo… esu namų šeimininkė ir tuoj tuoj imsiu girdėt laidotuvių maršą savo ateičiai , kai kam iš aplinkinių rodos, kad esmi jau mirus (visuomenei, juolab karjerai, lyg ji savaime būtų kažkokia vertybė), o jei ne mirus, tai bent nesuvokiamai nukvakus ir nesuprantama… O juk laukiuosi, vansi, vėl seka etapas su mažium namuose. Taigi ypač esu nesuprantama ir kritikuotina dėl vaiko auginimo iki trijų metų… namuose… Juk kiti užauga ir be to… Bet šalia to, ieškoma visokių mokyklėlių, būreliukų vaiko užimtumui ir teisingai raidai… Aš pasirinkau tik sau, na ir kažkiek savo šeimai – kas ir yr svarbiausia – sprantamiausią būdą, lavinti pavyzdžiu, meile, dėmesiu, buvimu šalia, pasitikėjimu ir palaikymu, bet leidimu savaip „ragaut“… Visada tikėjau ir tikėsiu, kad saviems vaikams (bent iki trejų metukų) galiu duot kokybiškiausią ir nuoširdžiausią dėmesį, net jei kartais tai vargina, sunku, sudėtinga, bet svetimam žmogui tai dar sudėtingiau… Jam / jai niekada taip nuoširdžiai nerūpės mano pipiro būtis, emocijos, išgyvenimai, kaip man… Taigi, nors kartais ir save keikiu ir norisi pokyčių, permainos, tikiu su laiku tai bus, o dabar daug svarbiau būt mama savo vaikams, namų šeimininke namams, židinio kurstytoja šeimai… Vėl galvoj tuksena mintis – banalu… Bet kodėl gi? Taip, čia aruodai, kuriuos neužsidirbsi pripažinio ar garbės… Nors visgi smagu dažniakarčiais suvokti, išgirsti iš kitų, kad tavuos namuos jauku, maistas skanus, o laikas paįvairintas smagiom veiklom / idėjom… Darbai dažnai nuobodoki, bet iššūkių ne ką mažiau, gal tik jie ne tokie ambicingi (?) . Ar tame esmė (?)… Ne, kažkaip tai visgi siejasi su iškreiptu vaizdeliu iš senų TV filmų, kur už baltų tvorų, gražiuos namuos sukasi namų šeimininkės, šiek tiek kvailos, gerokai naivios ir atsidavusios namų šeimininkui – namų viešpačiui, be asmeninės nuomonės ir balso teisės… Tik iliuzija… Kaip keistai beskambėtų, bet ateitis yra mano rankose ,  kaip ir tai, kas uždera mano vaikuose… ateitis… va kur ambicija ir galimybė „užvaldyt pasaulį“     …

Gerai, einu žiūrėt savo serialo…

Pagaliau viską sufotografavau, tai ir parodysiu: “garsioji pavargusi musė”, nors darželyje ji buvo bitė

Dažų parduotuvė:

Lėktuvas:

čia dar keletas namuose pieštų piešinių:

| View Show | Create Your Own

ir dovanos, portretas mamai:

Neapdairiai pasiprašiau daugiau spalvų piešinį, tai gavau raudoną marmūzę

ir portretas tėčiui:

Ir dar plastelino darbeliai, paskutiniu metu jie tikrai kruopštūs įdomūs ir sudėtingi:

| View Show | Create Your Own