Vakar gan aiškiai išgirdau Medą tariant RRRRR , beliks tik šššš kažkiek atidirbt , o tai kolkas perminkštas garsas, kažkas tarp s ir š  …

kelinta diena Meda susirenka dvi mažulytes avytes ir tiek namais įsižaidžia su jom  : kalbasi, valgyt gamina, maitina, vežioja, šokdina, dainuoja, į darbą eina avytes darželin nuvežus… nors nelabai dar žino, kas tas darželis  …

Lig šiol buvęs neįveikiamas “kalnas” - burbulų pūtimas - šį vakar nė iš šio, nė iš to, ėmė ir “pasidavė” Medai . Po pirmo bandymo vos keli burbuliukai ir baisingas džiaugsmas Medos akyse. Kiek bandėm mokyt, aiškint, lig šiol vis nesisekdavo, nes Meda kažkodėl buvo pripratus pūsti per sukąstus dantis . O šiandien iš pirmo karto, ėmė ir papūtė teisingai… Kaip visada savaime, be didelio trainingo …

Vansi, neįveikiamų kalnų lieka vis mažiau …

P.S. Ryt geriausios draugės Liepos gimtadienis ir pagaliau bus abiems smagu pūst burbulus kartu

Vakar pastačiau Medai kambary senai pirktą namelį. Išprotėjimas kažkoks (buvau jį padėjus, nes vietos trūko, o ir nežaisdavo jame beveik .) antra diena neišeina iš jo. Namais su avyte jame žaidžia, valgyt gamina, avytę migdo, akinius nuo saulės užsimaukšlina ir ‘eina į darbelį’ , o avytei paliepia klausyt mamos ir tečio, kad būtų laiminga  … tada sėda ant savo triračio arba mano treniruoklio ir ‘nurūksta darban’  … Praktiškai taip rimtai žaidžiant “namais” nesu mačius   … Šiandien net pietų namelyje miega  …

gera turėt savo butą, namą pasogę  …

Bet šian po ilgo laiko tarpo turėjom šiokią tokią šlapią avariją lovoj, nors visgi pasekmės jau valdomos, nes Meda vos pajutus, kad šlapinasi, pabudo, “susivaldė”, ėmė verksnot ir prašyt puoduko  … Likusi “krovinio dalis tikslą pasiekė”  - vansi, tai jau gerokai sąmoningi procesai   …
Bet kitas momentas man nepatinka, kad Medai vėl atėjo rečiau matomų žmonių baimė, kuklinimasis, drovumas  … net mano mamos ilgiau nemačius kuklinosi ir už manęs slapstėsi  …

Gal jie čia užklys ir perskaitys šią padėką , nes Ūlos krikštynų šventėje praleistas laikas buvo labai smagus. Tikiuosi ir šventės kaltininkams taip pasirodė .

Pirmiausia tai norisi pasakyt, kad pasirinkta vieta buvo nereali, tai Romos Lavrenovos sodyba (deja, ką tik sužinojau, kad planas atšvęst ten ir savo (trečią trisdešimtmetį ) gimtadienį, neišdegs - gaila gaila ). Upe (Ūla) mes, deja, neplaukėm, tai įspūdžių nebus, tik matėm nusikalusius, bet patenkintus veidus tų, kas plaukė  … Bet vakarinė pirtis ir maudynės apšviestame baiseine tikrai nuovargį nuplovė… bent trumpam … gal tik miegot buvo kiek šiltoka, bet tas irgi į naudą  - neteko ilgai užsimiegoti … O jei jau kam ir teko, tai kopūstienė visus pakėlė … baseinas atgaivino…

p.s. kviestinė aktorė Jurga R. baubo vaidmenyje…

Tokiam rojuj net musės pliažinosi   

… ir kur nesipležinsi tokiom sąlygom (full service, all included, polnij kaif )…

čia Meda su savo geriausia drauge Liepa ant naujai prisijaukinto drakono / vėžlio/ krokodilo/ tritono, kurį deja, gan greit iš savo kompanijos praradom :)…

Tomas undinas - vandenius:

Gustės “iššūkio ratas”:

Indrė incognito:

mūsų LIFEGUARD maestro Andrius K.

Gaila, kad iki kapinių taip ir nenuslinkom, o ir pasivaikščiojimui po laike sustingusius Margionis laiko pristigo…

Ir jei ne slogos/ligos po visko (kaip sakė Audra) buvo labai fain … ir dar fainiau  (gal tik pavėsinės žemas stogelis skriaudikas fainumus apgadino … bet iki vestuvių užgis, ane, Guste?…  )

p.s. kiek pilnesnis fotoreportažas čia.

Savaitgalis… Viduj gera ir ramu, beveik nereikia niekur skubėti, o rytą nubudus gali pamatyti visus savo mylimus žmogus ir žmogeliukus… Dar niekas neišsilakstė į darbus… Meda užmiegotom akelėm atkulniuoja į mūsų lovą susirinkti jai skirtų rytinių bučkių… tokia maža tikra laimė…

Apkloju Medą paklodėle su liūtu ir žirafa, mažoji pasiteirauja:

-kur liūtas ir žirafa?

-čia, - parodau piešinuką ant paklodės.

- tu mano žirafa?

-ne, tai tu mano žirafa …

-tai tu liūtas? - Meda apsikloja ir patogiau įsitaiso pasnūduriuot,-tu mano liūtas, mamyte…

***

-mama, tau patinka vutė (mylimoji Medos avytė)?

-patinka…

-tai va vutė su sparnais atskrido ir skraido, skraido…

-o tu skraidyt moki, Meda?

-ne, nemoku, tik vutė moka. Aš su lėktuvu skristi moku …

turbūt bus smagi diena … Dar viena į laimės skaitliuką…

Tėtuk, mamyčiuk, seneliuk, pupelėlė, mažutė, meškutė ir t.t. - tai Medos malonybinių žodelių paskutinių kelių dienų potvynis . Ima ir netikėtai prisigerinus pavadina mane mamyčiuku, tėtį - tėtuku (šitas bais juokingas), nors mes lyg ir nevartojam tiek daug tokių išradingų mažybinių žodelyčių … O vakar sode suvisai užjuokino, kai išvažiuojant su mano tėčiu atsisveikino:”ate, seneliuk”

Paskutiniu metu Meda labai daug pasakoja, fantazuoja, prisigalvoja ir net pameluoja dažniakarčiais… Paskutinis pasakojimas - fantazija - “meliukas’ buvo apie orą gadinančią musę:”atskrido musė, pabezdėjo… ir daugiau nė žodžio. Fui , muse, eik kakų…” - štai tokia oficiali Medos priežastis dėl “pagadinto oro”

Prieš porą trejetą mėnesių visi trys buvom pas savo kirpėją. Užėjus jos paauglė dukra ima klausinėt Medos įvairių dalykų ir neatsistebi, kiek Meda visko žino. Tada ima knygutėj rodydama daiktus klausinėt spalvų:

- kokios spalvos dangus?

- čia debesis.

Prieš porą dienų klijuoja su tėčiu knygutėn lipdukus ir pasakoja istoriją:

- šarką paklijuokim prie medžio, šarka čia daro kakų.

Ilgokai neprisiruošiau parašyti, bet pagaliau… susikaupsiu:

čiupaila - Rafaelo saldainis , tik šioj situacijos su saldainiais čiupaila, sakyčiau, patampa Meda …

paciconai, panasonai ir daug kitų variacijų (sunkus žodis, matyt, labai ) - patisonai;

Daunaunas - Donaldas ( Kempyniukas, Makaunė/Makaulė/, Mykis ir Daunaunas Medos animaciniai dievai :)  );