Kokie mes šiuo metu… Lapkritis 18, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nemalonios patirtys, nėštukinis periodas, pamintijimai, sapnai, sveikata
add a comment
Vis dar keistai jaučiuosi po didžiosios dienos datos patikslinimo, skaičiuoju ir pagal patikslintas datas ir vis prisimenu, kiek pradžioje buvo skaičiuota, lyg laikas kažkur prapuolė… o gal kaip sykis atsirado iš niekur… dvi savaitės… Žodžiu, keistoka, bet norisi šią būseną aprašyt, nes laikas bėga taip greitai ir viską sekundžių smiltelėm užpusto. Tai, kas tuo metu, rodos, taip reikšminga ir ryšku, po kurio laiko gali ir visai išsitrint iš žmogiškosios atminties… Kad ir gliukozės tyrimas, gydytoja sako, kad visos nėštukės labai skundžiasi ir tai nėra malonus tyrimas, o ir laiko užtrunka, o klausiau apie jį kaip pirmą kartą – lyg kažkas ir girdėta, bet nieko konkretaus 
. Dabar ruošiuosi šiam tyrimui morališkai, gal tikrai nebuvo malonu, nors turbūt ne tiek, kad nepamirščiau . (daugiau…)
Spėlionės tęsiasi, bet duomenis galim atnaujint :) Lapkritis 9, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda, Mindaugas.Tags: mistika, nėštukinis periodas, pamintijimai, pasigirt ne nuodėmė, svarbūs įvykiai, sveikata, vaikai
add a comment
Šiandien pagaliau nuvykom echoskopuotis… Pamatėm mažą, gražų, neramų, sveiką ir visai ne drovų pipiriuką 
… ir… Bent du asmenis sužinota naujiena turėtų nudžiugint labai labai: tai Meda ir prosenelis – Meda gaus lauktą broliuką (paskutiniu metu broliuko visgi norėjo labiau, nei sesytės), o prosenelis norėtą proanūkį . Naujiena labai nenustebino, lyg ir nujaučiau, nors lyg ir labiau norėjau mergaitės, bet lyg jutau, kad bus kitaip… Neveltui Mindaugas neleido pirkt gražių mažų rožinių dalykėlių pipirui . Nieko nuostabaus, mes dažnai nežinom, ko norim, o juolab, ko mums reikia . Vansi, nuo šiol žymiai didesnė tikimybė, kad laukiam ateinant sūniuko (nors echoskopas nėr 100 proc. tikslus 
). O nustebino tai, kad pagal pirminius skaičiavimus jau pilnos 22 savaitės, o echoskopas tvirtina 20 – vansi ir pasimatymo data pasistumia kokiai kovo 28 dienai (kažkada Medai buvo prognozuojama kovo 26-27 d., o gavosi suvis … ) , iš to seka, kad viltis prisišaukt avinėlį didėja … Būt juokingiausia jei taip pat balandžio pirmąją . Laukiam laukiam sukalbamo mielo aviniuko ir toliau spėliojam sapaliojam .
p.s. taigi mūs tėtukas visai ne koks meistras ir stalo kojos, panašu, bus skirtingos …
Sapnas… tik apie ką, dėl ko??? Rugsėjis 25, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nėštukinis periodas, pamintijimai, sapnai, vaikai
add a comment
Dabar tik atkapsčiau, kad birželio 12-ąją buvau tokį sapną sapnavus ir užsirašius:
Sapnuoju gi aš, kad esu pas tėvus kažkur lyg ir sode, tėvai dirba kažką, o mes su Mindaugu vieni. Tik dzvimbt mintis: “o kur Meduolė???” :o Ir gi prisimenu, kad klažkur, kitam sode, savo draugų kompanijai pasaugot palikus, o nuojauta prasta – kaip lyg ir užmiršus vaiką :o . Šokam automobilin, kažkodėl vairuot imuosi aš (o aš juk teisių neturiu, o ir vairuoju sapne extremaliai, prastai ta prasme), riedam… ir dar su pagreičiu, kažkur šalimais lyg ir policija vis blaškosi… išsisukam… bet priekyje matau sankryžą ir suvokiu, kad vairuoju nuo galinės sėdynės ir pedalų gi nepasiekiu :lol: … Čia prasideda spec. efektų dalis su kaskadininkais, nes aš tik kažkaip švyst per tą sėdynę, perlipu ir iki sankryžos suspėju gerai suvairuot, sustot ir dar posūkį parodyt (ką net mokindamasi vairuot neretai pamirštu :lol: ). Toliau jau iki draugų sodo privažiuoju normaliau. Šoku iš auto ir imu šaukt:” kur Meda? Kur Meda?” Draugai linksminasi… staiga kažkodėl sniego pusnyse, kažkokiam papliurzusiam sniegledį… visi kauštelėję… Pasidaro tragiškai baisu, nes visi tyli :o . Tada pasisuku, o už manęs mažulytė sušalus Meda, lyg ir šypsosi, bet lyg ir apsibliovus buvo (tušas nubėgęs pas tokį vaiką :D ). Puolu imt ant rankų, čiupinėt, o ji sušalus į leduką… Čia jauč net per sapną apsižliumbiau… apibariau draugus, kad pasitikėjimą apvylė ir kad tokie besmegeniai mano brangiausiu, mažiausiu žmogučiu nepasirūpino, nors viduj oi kokia pati kalta jaučiuosi :( . Ir tada lyg ir Medai viskas geriau, bet sapnas tęsiasi… iš kažkur prisistato policija, suvokiu, kad vairavau be teisių, puolu klausinėt, kas pridengtų, jog ne aš vairavau, bet nieks negali – kauštelėję gi. Ir kol ten makaluojuosi sapne atsiranda mano tata ir tokį smūgį žiebia Mindaugui į veido bruožus, kad šiam net akiniai atsikabina (nors kažkodėl po jais dar ir kiti tokie pat yra) ir kabalioja kabalioja palei veidą, kaip kine sulėtintam. Pasirodo mes pavogėm tėvo mašiną :lol: … Paskui kažkaip lyg ir pabudau – juodai džiaugiaus, kad Meda miega, tėvo auto turbūt namie, aš niekur neišvažiavus, o policija ramiai patruliuoja gatvėmis… nu ir su draugais nesipykau :lol:
Ilgai galvojau, ką ans gali reikšt… Visaip mintijau… Ir kad vairuoju gyvenime bilekaip, ir kad Medai šilumos trūksta… Ir apie kažkokį nepažabotą norą valdyti, net tai kas nevaldoma ar kas ne mano valdymui pamislijau…
Kolegės sapno išklausytojos bandė aiškit, kad tai gal labiau sietų su vidiniu krypties neturėjimu/ieškojimu/chaosu…
Gal visame tiesos yra, tik jaučiu, kad tas sapnas nebuvo šiaip sau, juolab toks ryškus ir toks emocingas… Kol kas pasitvirtino tik tai, kad visgi ne viską gyvenime suvaldyt galiu, o vaikai apskritai didelė atsakomybė ir stebuklas, gal tai ir buvo įspėjimas apie ateinantį dar vieną mažą žmogeliuką užsimaniusį šilumos, rūpesčio ir meilės. Galbūt atėjusio ekstremaliai, neplanuotai, tik jam tikusiu laiku, bet juk pabaigoj sapne viskas gerai, šilta ir jauku buvo . O dar ir Meda sapne, o ne koks kitas vaikas, gal dėl tų visų sutapimų laike ir aplinkybėse 
.
Lauksiu savo sapno išsiaiškinimo, juolab, kad kryptį gavau ir chaoso mažėja …
999 Rugsėjis 9, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nėštukinis periodas, pamintijimai, sveikata
add a comment
sveiki,
sako šiandien mistiška diena 2009 09 09 – man ji kažkokia užuomaršiška, vos nenudrožiau pas gydytoją diena per anksti . Naktis buvo prasta, kaulus laužo vėl kažkoks peršalimas lyg prilipt norėtų… Medos darželinė adaptacija irgi vis atidedama… Kažkaip nesistyguoja dienos, kiba kokio blogo plauko mistika :lol: .
Plaukai plaukai plaukai… Rugsėjis 2, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: draugai, Medos stiliukas, mistika, pamintijimai, pasirinkimai, vaikai, čiauškučiai
add a comment
Kodėl tokia tema? Todėl, kad nubudau ankstokai ir nugirdau, kaip Meda per miegus juokiasi iš kažkieno juokingai atrodančių plaukų… Kita vertus… ir kas čia tokio? Aš per miegus dar ne to prišneku … Bet jau ir anksčiau buvo kilus mintis apie tai parašyti, nes Meda labai dažnai atkreipia dėmesį būtent į plaukus. Į savo ir aplinkinių, lyg tai būtų kažkas daugiau nei tik plaukai… “Nenuostabu, kad kai kuriuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Indijoje ar Jamaikoje, jiems priskiriama mitinė reikšmė – plaukai laikomi vaisingumo, jaunystės ir stiprybės simboliu. Iš jų sklindanti magija garbinama, keikiama ar panaudojama įvairioms religinėms ceremonijoms, kurių žiauriausia mums atrodo visiškas plaukų paaukojimas. Kai kur – pavyzdžiui, Afrikoje ar Indonezijos Sulavesio saloje – plaukai net laikomi sielos buveine, o vaikams, kuriems trumpai nukerpami plaukai, visada paliekama sruoga ant galvos.” (šaltinis). ”Kinų senovės grožio kodeksas skelbia: jei plaukai siekia ausis, bus sveika galva ir kaklas, jei pečius – nugara ir širdis, jei liemenį – visas kūnas, o jei siekia kulnus – moteris visada bus mylima ir turės sveikų vaikų. Ezoterikų* nuomone, plaukai – gyvybės auros prailgintojas, tiltas tarp astralinio ir fizinio pasaulio, tarsi antenos. Sakoma, kad ilgaplaukiai ir barzdylos pasižymi gilesne intuicija, greičiau perpranta naujas idėjas. Kad plaukai turi magiškų galių, buvo tikima senų senovėje. Gerai žinomas biblinis pasakojimas apie Samsoną, kuris buvęs labai stiprus, o jėga slypėjusi plaukuose. Kai Dalila juos nukirpo, Samsonas neteko ir stiprybės. Indijoje ir arabų šalyse ligi šiol tikima, kad ilgaplaukę sunku nužiūrėti ar užburti – tankių, ilgų plaukų kupeta atstumia svetimą, piktą valią. Baltų šalyse ištekėjusios moterys neturėjo teisės svetimiems žmonėms pasirodyti vienplaukės. Todėl kai kuriose apylinkėse marčios nuometą pirmą rytą po vestuvių iškilmingai uždėdavo vyro motina. Tai reiškė, kad jaunoji žmona savo gyvybinę ir mentalinę energiją saugos tik vyrui ir giminei. Daug garsiausių pasaulio dailininkų, tapydami biblinio siužeto paveikslus ar atskirai Kristų, plaukams iš tiesų teikė daug reikšmės. ” (šaltinis) (daugiau…)
angina ir nėštumas Rugpjūtis 4, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nėštukinis periodas, pamintijimai, sveikata
add a comment
Su šiuo nėštumu toks nuolatinis dežavu jausmas persekioja. Panašiu metu angeliuks nuo debeso nusileido, jau tai verčia viską labai lyginti. O va tik sužinojus išlėkėm atostogaut Pervalkon, visai kaip su Meda. O grįžus angina užpuolė. Kai laukiausi Medos taip pat apsirgau, va kaip rašiau 2005 07 26:
“Dabar laukiuosi ir susirgau angina: temperatūra nedidele 37.1, skauda gerkle. tai skalauju ir purškiu į gerkle „liugolį“, nežinau ar tai tikrai gerai. O ir apie kojų kaitinimą niekas nieko lig šiol nesakė. HELP – perspėkit kokie čia pavojai, nes jau trys dienelės, bet dar nepasveikau…
Gerklę skalauju, skalauju, čiobrelių su liepžiedžiais arbatą geriu, o kaip vakaras taip ir vėl labiau skauda gerklę ir temperatūra pakyla(jau trys dienos). Šiandien dėsiu kompresą su šilta druska ant kaklo (sesė patarė taip…) tai gal padės. Ryt turiu truks pliš darban žygiuot, o darbe su temperatūra, kad ir tokia… vis tiek brrrrrrrrrrr… baisu…
Beje kažkur girdėjau, kad aviečių arbata nelabai gerai…
ir dar dėl to „liugolio“, ten jodas su glicerinu, tinka ir vaikams, bet dėl nėštukių vis dar nežinau… Nusiunčiau į vaistinę vyrą, kad nupirktų, susakiau visa a-ž, ką turi paaiškint apie žmona vaistininkei, bet… jam užteko, kad toji pasakė, jog vaistas labai populiarus, o purškiamas ir dar geresnis… o apie mane ir pamiršo pasakyt. tai ir nežinau… bet lyg ir neturėtų pakenkt…
Jei kas žinot gerų patarimų dėl anginos nenutylėkit. Čia mano didelė bėda ir dabar kai reikės verstis be antibijotikų visa pagalba velkam…”
Dabar jau žinau kuo ir kas pavojinga, ir kad liugolis netinka, ir kuo karštos vonios, kojų mirkymai ar aviečių arbata grėsminga, bet vistiek prireikus gydytis be įprastinių vaistų – sunku. Šiaip “Tantum verde” mane visad puikiai gelbėjo, bet dabar draugė paasiūlė homeopatinius vaistus pabandyt “antigripin nr.2″ – reiks išmėginti, sako net ūmias ir chroniškas anginas suvysto… Temperatūros ir sąnarių laužymo astsikračiau su arbatomis ir šlakeliu trejų devynerių… Tikiuosi greit visai pasveikti.
Ir žiūrėsim kokie dar dežavu pasibels .
apie nusmelkiančias nuojautas… Kovas 31, 2008
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, vaikai
2 comments
… Į ką mūs Meduolis panašesnis Balandis 15, 2006
Posted by nianiainia in Meda.Tags: mistika, vaikai
add a comment
O maniau bus į kaimyną (joke), o pasirodo 99 proc. tata, mano tik ilgi tamsūs plaukai (aš irgi tokia gimiau), kurių su laiku neliks, akių spalva mudviejų su vyru identiška, tai ir tuo nepasigirsiu, kad mano… a nebent lūpos bus panašios, nes tikrai ne į tatą (čia tas 1 proc.)… Net tatos duobutę ant skruosto nukopijavo, pas jį duobutė tik viena ant dešinio skruosto – tai ir pas Medą viena ir ant dešinio skruosto …
Dažniausiai dabar Medą vadinam žvirbliu, kartais, kai šypsos, – šypuku, o kai parsivežėm namo – dzybliku-dziubliku (tokia mažutė atrodė)… tačiau greit vadinsim bondza, nes greit svorio kategorija keičiasi…
Be je abiem su Mindaugu pirmosiomis paromis Meda pasirodė labai panaši į tėtį (Mindaugą) ir tetą Rasą … ar bent senelį Juozą …
va tokia smalsė 2006 04 08
debatai … derybos dėl vardo, horoskopo zenklo, taikos pasaulyje ir t.t. :))) Kovas 12, 2006
Posted by nianiainia in Meda.Tags: mistika, pamintijimai, pasigirt ne nuodėmė, vaikai
4 comments
***********
renkant mazgei vardą mumi svarbu ir kad ne dažnas.. O dabar visi aplink mūsų išrinktuosius vardelius ėmė bombint… Sugalvojau Smiltę dar prieš kokius 6-7 metus, prieš 1,5 metų draugė savo dukrą taip pavadino, taip pat širdelėj visad nešiojausi Naglį – irgi pažįstama nubombino. O dabar į vyro sugalvotą mieliausią Medą – mano sesė pasikesino, savo dukrikę Medeina pavadinusi, nes mama mūsų ją tikrai Meda trumpins… Kvailai gausis vienoj šeimoj du labai panašūs vardai: Medeina ir Meda… Vat taip…
***********
Kol kas dar intensyviai deruosi su mažium, dėl atėjimo datos (kad tik ne žuviukas 
), o ir berniuks galėtų, nes Mindaugo išrinktą mergaitišką mieliausią vardą spiorli… geriau būt bernužėlis, nes tam dar yra gerų vardų resursų, o iki kitos mergičkos ir dar gražių vardų kas pridovanos gal – kad pasirinkt būt galima… nebent saviškį Unium pavadinsim.
************
Šiandien aš euforijoj, kad pagaliau gaurus nusidažiau ir nusikirpau po 2 mėn. Ir dar manikiūrui noro užteko… Mes dabar gražios laimingos, pasiruošę pasimatymui (norėč, kad tai būtų 2006 03 30, kodėl, nes tada vardo dilema būt išspręsta – kaip sykis Medos vardadienius) . Man terminas 26 ir aš vis įkalbinėju mažikę nepaskubėt (kad nesužuvėt )… Ech vis tiek man atrodo avinukai / avytės liūtėms mamoms geriau, nei žuvikės – bais didelis temperamentų skirtumas (nors sako svarbu ir kokiam ženkle mėnulis yra gimimo metu, tik kur tą info gaut apie mėnulį)…
************
ir visgi mes turim MEDĄ. Na kaip rinkom vardą buvau aprašiusi anksčiau tik, pasakysiu, kad laukėm beveik visą nėštumą sūnaus ir tai progai jau turėjom numatę vardą, o mergaitei… dėl viso pikto turėjom du variantus Meda ir Smiltė, bet nutiko taip, kad sesė mėnesiuku anksčiau savomažutę išvydus po ilgų svarstymų , pavadino Medeina (juk trumpinys gali būt ir Meda ) … Bet kai jau mes sužinojom, kad pakeliui dukriuks, medučiu ją vadinom ir bais gaila buvo šio vardelio atsisakyt, net kalbinom mažę gimt 03 30, kad per Medos varadienį savo valią pareikštų, ji turbūt nespėjo pasiruošt šventei – taigis 2006 04 01 gimė Meda melagėlė – tėvelių medutis, o virtualių krikštamočių meduolėlis… Patys suprantat, kad mums tas vardas saldus kaip medus, bet Meda (01.15, 03.30 vardadieniai) – graikų: medos „midas, persas“ , dar sen. lietuvių: medė „giria, miškas, medžioklė“, net Italų kalboj yra žodis meda – jūros ženklas, gairė… plūduras (bet žinant pavardę tai geras derinys )… O neperseniausiai dar radau ir kažkurios indėnų genties vardo kilmę, kur meda “pranašas” :) .
Bet turbūt savam kieme vistiek pranašu nebūsi, o mums JI saldi kaip medus…
P.S. MAN VIS KYLA ASOCIACIJA SU GUBOJOM, NEŽINAU KODĖL?
Laiškas mano mažajam Valentinukui/Valentinukei Vasaris 14, 2006
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, sveikinimai, vaikai
add a comment
labas, MAŽUTI (MAŽUTE),
Nors mūsų oficialiai dar niekas nesupažindino, manau, mudu esam jau gan gerai pažįstami… Ir kad ir kaip keistai skambėtų, aš Tave jau labai myliu. Įsimylėjau Tave tik sužinojus, jog tu Toks (-ia) esi, net tavęs nemačiusi… O dabar Tavo mažos kojytės lengvais stuksenimais kutena man širdį ir mano džiaugsmui tuo metu nėra ribų – nes TU, mano mažasis (-oji) VALENTINUK(-E), esi taip taip giliai mano širdyje ir net už jos ribų… visur…
LAUKIU SUSITIKIMO
SU MEILE
MAMA
