Šimtadienis… Gruodis 18, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: nėštukinis periodas, pamintijimai, pasiekimai, pasigirt ne nuodėmė, svarbūs įvykiai, vaikai
add a comment
Patikslinu, šiandien iki numatomo susitikimo su mūsų laukiamu pipiriuku likę lygiai šimtas dienų:
Savijauta ledinė (tfu tfu tfu, kad neprisikalbėt), nors per gripo epidemiją neteko apsilankyt pas gydytoją (laimei ligų pavyko išvengti visiems, tik Mindaugas ir Meda po dienelę negalavo), o ir gliukozės kiekio tyrimas neatliktas, bet jaučiu, kad viskas gerai 
. Palyginus gal net lengviau, nei buvo su Meda, nors tam aišku įtakos turi ir tik +9 kg (su Meda tokiu metu buvo žymiai daugiau 
).
Belaukiant “proto nušvitimo”… Gruodis 5, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: nemalonios patirtys, nėštukinis periodas, pamintijimai, vaikai
add a comment
Pamenu dar laukiantis Medos buvo daug pamastymų, diskusijų gimdymo namuose tema. Kažkaip man ta mintis visai ne svetima, dabar net labiau nei bet kada viliojanti, deja, kol mūsuose sistema tokia (o sistema mūsuose dievas) ir nėra patogių galimybių gimdymui namuose ruoštis, bei viską legaliai, nesijaučiant nusikaltele ar kažkokia beprote išsišokėle, suorganizuoti (keistai čia skamba žodis suorganizuoti, bet iš tikrųjų, norint gimdyti namuose, nėra taip lengva siekti šio pasirinkimo, nekalbant apie patį gimdymą…). Kol kas tenka tikėtis geresnio sprendimo, nei buvo su Meda, rinktis kuo jaukesnius gimdymo namus ir pasikliaut medikų humaniškumu ir įsiklausymu į gymdyvę. Nes mūsuose dar toli gražu ne visur tikima / suprantama, kad gimdymas gimdyvės, o ne medikų reikalas ir ji nėra vien operacijos objektas… vienas iš objektų… Nors vis išlenda vienas toks argumentas nuskambėjęs daugelyje diskusijų, neva, jei gimdysi namuose ir nutiks kas nors nenumatyto, pakenksi vaikui – gali kaltint tik save… o vat ligonineje neva tai kitaip (???). Nejau galima būt tokia naivia ir tikėt, kad gimdant savo didžiausią vertybę (ar net negimdant, tiesiog turint reikalų su sveikatos apsauga) kas nors jaus daug didesnę atsakomybę nei mes pačios???
Net jei susitarus su gydytoja ir pinigėlius jai sumokėjus, gimdant kas nutiktų, gi kaltintumėme save labiausiai, kad tokią gydytoja pasirinkom, kad kažkokių simptomų nepastebėjom, ar kažko nepadarėm ir t.t. Na, bent pati, manau, taip galvočiau… Nors kai kas nors negero nutinka ne laikas ieškoti kaltų ir koks gi skirtumas tuomet, kas kaltas… Bet visgi kiek teko susidurti su ligoninėmis, patikėkit, net ir ne iš piktos valios daug negerų dalykų nutinka, todėl, kad niekas už nieką konkrečiai neatsako, todėl, kad labai dažnai dieviškas žmonių atvedimas į šį pasaulį, patampa tiesiog darbu – kaip jūsų, kaip mano, kaip visų – tiesiog darbas, o jau po to: gerai ar blogai atliktas, bet tik darbas… o blogo plauko dienų visiems būna… ir tik labai nedaugeliui neatbunkančių specialistų mūsų stebuklas visuomet išlieka, kad ir jų kasdieniniu, bet stebuklu…
Viską lemia mentalitetas ir tiesiog padorumas. Nors tik blogų “daktarų” baimė – tikrai ne sąmoningo ir dvasiškai subrendusio žmogaus pasirinkimo priežastis… nes jei taip, tada tikrai, tai grįžimas atgal.
O kol kas kankinuosi apmastymuose ir mintijimuose laukdama kažkokio aiškesnio proto nušvitimo… Gal kas ir nušvis 
…
Kokie mes šiuo metu… Lapkritis 18, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nemalonios patirtys, nėštukinis periodas, pamintijimai, sapnai, sveikata
add a comment
Vis dar keistai jaučiuosi po didžiosios dienos datos patikslinimo, skaičiuoju ir pagal patikslintas datas ir vis prisimenu, kiek pradžioje buvo skaičiuota, lyg laikas kažkur prapuolė… o gal kaip sykis atsirado iš niekur… dvi savaitės… Žodžiu, keistoka, bet norisi šią būseną aprašyt, nes laikas bėga taip greitai ir viską sekundžių smiltelėm užpusto. Tai, kas tuo metu, rodos, taip reikšminga ir ryšku, po kurio laiko gali ir visai išsitrint iš žmogiškosios atminties… Kad ir gliukozės tyrimas, gydytoja sako, kad visos nėštukės labai skundžiasi ir tai nėra malonus tyrimas, o ir laiko užtrunka, o klausiau apie jį kaip pirmą kartą – lyg kažkas ir girdėta, bet nieko konkretaus . Dabar ruošiuosi šiam tyrimui morališkai, gal tikrai nebuvo malonu, nors turbūt ne tiek, kad nepamirščiau . (daugiau…)
Margas, aktyvus, naudingas savaitgalis… Lapkritis 16, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda, Mindaugas.Tags: vaikai, pamintijimai, pasigirt ne nuodėmė, išvykos, sveikata, žaidimai, nėštukinis periodas
add a comment
Pradėjom “savatgaliaut” nuo ketvirtadienio, nes buvo numatytas Medos vizitas pas gerąją dantų gydytoją – fėją, tad per tokį ilgą “savaitgalį” nuveikėm nemažai naudingo ir smagaus. Dantukų gydytojos kabinete eilinį kartą Meda visus (net ir gydytoją) nustebino savo ištverme, drąsa, kantrybe ir ramumu – šaunuolė, man bežiūrint į narsuolę ir jos rankelę belaikant net ašara ištryško… O Meda atlaikė nuskausminimą su leidžiamais vaistais, grežimą, nervo kanalo atvėrimą, vaistukus marinančius nervą ir puikiai su tuo susitvarkė. Gerai, kad jei jau dantukai netvirti, tai bent nėra dantukų gydymo baimės (kitaip nei tėveliams ). Visa paslaptis tinkamam nusiteikime ir nebijojime nežinomo, bet mums turėjusiems kitokią patirtį tai vis dar sudėtinga ir nuostabu… Meda gavo apdovanojimo lipduką nuo gydytojos, aptirpusį žanduką, o nuo manęs ir tėčio (bailiukų) dar vieną gražią barbę – šį syk originalią su dažomais plaukais ir daugybe plaukų aksesuarų – taigi kančios pas dantukų gydytoją pilnai “atsipirko”. Meda patenkinta, kad ir besišypsodama tik puse šypsenos švytėjo pailsusia laime
Penktadienį nuo pietų išlėkėm į Vilnių su keletu reikaliukų, tada užkandom CanCan picerijoj Gedimino pr. - labai nudžiugino aptarnavimas, dėmesys Medai, o kur dar staigmena, žaisliukas su saldainiais – juk sutikit, reta kur vaikai welcome’inami mūsų kavinėse ir užeigose… O tada pagrindinis išvykos taškas - Litexpo paroda “vaikų šalis” - buvo ir smagu, ir naudinga… Nudžiugino jau prie bilietų kasų, nes su kiekvienu bilietu gavom loterijos bilietus ir Millka šokoladukus (smulkios dovanėlės gi stiprina draugystę ). O įėjus, gal kad atvažiavom vėlokai tik apie 17 val., nustebino jauki rami aplinka, jokių spūsčių, minios žmonių, triukšmo ar superdidelio šurmulio, ką pamenu iš keleto ankstesnių parodų… aplink daug šypsenų, gal man taip pasirodė dėl nėštukinių hormonų, o gal atvirkščiai, dėl daugelio parodoje buvusių nėštukių endorfinų masės visi šypsojosi ir mielai, draugiškai bendravo . Paroda gal ir nedidukė, bet man patiko, ypač patiko, kad netyčia, be spec. ieškojimo domėjimosi čia sutikom tos produkcijos atstovus, kuria ir taip ankstėliau buvau domėjusis internete - smagu ir naudinga buvo viską pamatyt pačiupinėt gyvai. Mane buvo sudominę jau ir anksčiau matyti moduliniai baldai vaikų kambariui – nebloga išeitis, kai reikia transformacijos ir lankstumo. O dizaino tobulumu nupirko Bloombaby.com produkcija (lietuviška nauja puslapio versija čia), kainos kiek pasikandžiojančios, bet į tokius dalykus, jei būt pirmas vaikas, investuočiau … O kol kas investavom į tokį daikčiuką bilibo, irgi stulbinančiai švarų dizaino prasme ir nerealiai smagiai ir įvairiai funkcionuojantį – pasiteisino, Meda jį įtraukia beveik į visus savo žaidimus… Tikėtina ir broliukui ateity pravers . O apskritai tai parodoje pasirinkom nemažai naudingos info, šiek tiek peno mintims ir idėjoms ir smagiai papoilsiavom, kas skamba gana keistai parodoje . Meda irgi rado sau veiklų, ir papiešė, ir pažaidė, ir padūko…
Toks mūsų buvo penktadienis… Šeštadienis labiau užimtas buitiniais, bet ne mažiau svarbiais dalykais, o sekmadienis, kaip ir derėtų, pramogomis… gryname ore, nes geru oru lapkritis mūsų nelepina, o šiandien diena buvo šaltoka, bet labai skaidri…
Turbūt po tokio savaitgalio ilsėtis teks savaitės eigoje …
Spėlionės tęsiasi, bet duomenis galim atnaujint :) Lapkritis 9, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda, Mindaugas.Tags: vaikai, mistika, pamintijimai, pasigirt ne nuodėmė, svarbūs įvykiai, sveikata, nėštukinis periodas
add a comment
Šiandien pagaliau nuvykom echoskopuotis… Pamatėm mažą, gražų, neramų, sveiką ir visai ne drovų pipiriuką … ir… Bent du asmenis sužinota naujiena turėtų nudžiugint labai labai: tai Meda ir prosenelis – Meda gaus lauktą broliuką (paskutiniu metu broliuko visgi norėjo labiau, nei sesytės), o prosenelis norėtą proanūkį . Naujiena labai nenustebino, lyg ir nujaučiau, nors lyg ir labiau norėjau mergaitės, bet lyg jutau, kad bus kitaip… Neveltui Mindaugas neleido pirkt gražių mažų rožinių dalykėlių pipirui . Nieko nuostabaus, mes dažnai nežinom, ko norim, o juolab, ko mums reikia . Vansi, nuo šiol žymiai didesnė tikimybė, kad laukiam ateinant sūniuko (nors echoskopas nėr 100 proc. tikslus ). O nustebino tai, kad pagal pirminius skaičiavimus jau pilnos 22 savaitės, o echoskopas tvirtina 20 – vansi ir pasimatymo data pasistumia kokiai kovo 28 dienai (kažkada Medai buvo prognozuojama kovo 26-27 d., o gavosi suvis … ) , iš to seka, kad viltis prisišaukt avinėlį didėja … Būt juokingiausia jei taip pat balandžio pirmąją . Laukiam laukiam sukalbamo mielo aviniuko ir toliau spėliojam sapaliojam .
p.s. taigi mūs tėtukas visai ne koks meistras ir stalo kojos, panašu, bus skirtingos …
Namų šeimininkė… Lapkritis 2, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: nemalonios patirtys, nėštukinis periodas, pamintijimai, pasirinkimai
add a comment
Skamba, tarkim ne kaip… hmmmm…. Kažin kodėl?… Va ir dabar per TV girdėjau:“ tik nepamanykite, kad tai nuobodžiaujančių namų šeimininkių užsiėmimas…“ . Aha, vansi, jei namų šeimininkė, tai ji nevykėlė, nusivylusi ar bent nuobodžiaujanti. Ir ji žūt būt turėtų to kratytis, neigti ir slėpti… Keista… Vienok, namų šeimininkas skamba garbingai, išdidžiai, net kiek išpūstai, o pasikeitė tik galūnė (?)…
Vakar va susitikom su draugų šeima, tai vyriškis irgi užklausė, kuo užsiimu, sudėtinga nupasakot, ką per dienų dienas veikiu, juolab, kad ir daug skirtingo visko, turėčiau darbą, pareigybę šiuo metu, turbūt, būtų paprasčiau, o čia, nei aiški kryptis, nei tos veiklos visos visiems įdomios (gi kaip ir kožnam darbe tas pats: yra kažkoks iššūkis, projektas, idėja, o visa kita aptarnaujančioji rutininė veikla… juk apie tai neimsi ir nepasakosi…). Bet va išsyk sekusi replika apie mėgiamą serialą grąžina į pradinį šio susimąstymo tašką. Vadinasi namų šeimininkė visgi tik tokia, su chalatu, bigudi, prie TV … Nors turi to gintis, kaip velnias kryžiaus ir namie sėdėt su makiažu ir kostiumėliu kone darbiniu, juk žurnalai/ TV/ visuomenė galų gale, sako, kitaip esmi apsileidusios. Nors neretai gali ir netinkamesnėse vietose išvysti išsiausčiusias fyfules su treningais ar dar kokiais „jaukiais drabužėliais“, kurie mano giliu įsitikinimu, tik sporto salei ar jaukiam vakarui ant namų sofutės skirti :) … Ar „pasiklydusias“, darbų užguitas karjeros moteras, nespėjančias į savo traukinį ir nuolat nuvargusias dėl laiko sau/ šeimai / vaikams ar antrai pusei, o gal net ir jos paieškoms, stygiaus – bet joms laiko stinga dėl garbingų priežasčių, kitaip nei N.Š. (koks britkus trumpinys ).
Jo… esu namų šeimininkė ir tuoj tuoj imsiu girdėt laidotuvių maršą savo ateičiai , kai kam iš aplinkinių rodos, kad esmi jau mirus (visuomenei, juolab karjerai, lyg ji savaime būtų kažkokia vertybė), o jei ne mirus, tai bent nesuvokiamai nukvakus ir nesuprantama… O juk laukiuosi, vansi, vėl seka etapas su mažium namuose. Taigi ypač esu nesuprantama ir kritikuotina dėl vaiko auginimo iki trijų metų… namuose… Juk kiti užauga ir be to… Bet šalia to, ieškoma visokių mokyklėlių, būreliukų vaiko užimtumui ir teisingai raidai… Aš pasirinkau tik sau, na ir kažkiek savo šeimai – kas ir yr svarbiausia – sprantamiausią būdą, lavinti pavyzdžiu, meile, dėmesiu, buvimu šalia, pasitikėjimu ir palaikymu, bet leidimu savaip „ragaut“… Visada tikėjau ir tikėsiu, kad saviems vaikams (bent iki trejų metukų) galiu duot kokybiškiausią ir nuoširdžiausią dėmesį, net jei kartais tai vargina, sunku, sudėtinga, bet svetimam žmogui tai dar sudėtingiau… Jam / jai niekada taip nuoširdžiai nerūpės mano pipiro būtis, emocijos, išgyvenimai, kaip man… Taigi, nors kartais ir save keikiu ir norisi pokyčių, permainos, tikiu su laiku tai bus, o dabar daug svarbiau būt mama savo vaikams, namų šeimininke namams, židinio kurstytoja šeimai… Vėl galvoj tuksena mintis – banalu… Bet kodėl gi? Taip, čia aruodai, kuriuos neužsidirbsi pripažinio ar garbės… Nors visgi smagu dažniakarčiais suvokti, išgirsti iš kitų, kad tavuos namuos jauku, maistas skanus, o laikas paįvairintas smagiom veiklom / idėjom… Darbai dažnai nuobodoki, bet iššūkių ne ką mažiau, gal tik jie ne tokie ambicingi (?) . Ar tame esmė (?)… Ne, kažkaip tai visgi siejasi su iškreiptu vaizdeliu iš senų TV filmų, kur už baltų tvorų, gražiuos namuos sukasi namų šeimininkės, šiek tiek kvailos, gerokai naivios ir atsidavusios namų šeimininkui – namų viešpačiui, be asmeninės nuomonės ir balso teisės… Tik iliuzija… Kaip keistai beskambėtų, bet ateitis yra mano rankose , kaip ir tai, kas uždera mano vaikuose… ateitis… va kur ambicija ir galimybė „užvaldyt pasaulį“ 
…
Gerai, einu žiūrėt savo serialo…
Prasideda spėlionės Spalis 1, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: nėštukinis periodas, pamintijimai, sveikata, vaikai
add a comment
Šiandien lankiausi pas savo gydytoją, vizitas tik antras, tad daug popierizmo, bet tuo pačiu daug prisiminimų ir sulyginimų su pirmuoju kartu. Įdomu, net užsimaniau nusikopijuot savo pirmąją nėščiosios kortelę, kad sekt panašumus ir skirtumus. Panašumų nemažai: beveik tas pats laikas, taip pat gera savijauta (bent kol kas), tyrimų rezultatai puikūs, buvo pradžioj šiek tiek papykinimų, bet ne tokių jau ir stiprių (pagrinde pykino nuo judėjimo, važiavimo automobiliu… keista, nes daugeliui tas pykinimas būna susijęs su maistu.) ir neilgai (10-13 sav.). O pagrindinis skirtumas stabilus svoris, nesinori prisišnekėt, nes dabar jis auga lėta ar kol kas net stabiliai neauga dar tik 2,5 kg, o laukiantis Medos sakydavau, kad kilogramai jau auga nuo oro , juk viso priaugau 30 kg 
. Žinoma, tam įtakos turbūt turi ir pasikeitę mitybos įpročiai, ar net pomėgiai, o gal kaprizai . Šį syk seilėtekį sukelia vaisiai, daržovės (su Meda tai tik mandarinų bais norėjosi, o juk negalima 
) įvairios salotos ir mišrainės tapo pagrindiniu maistu, o su Meda vos susilaikydavau (dažniakarčiais ir nesusilaikydavau) nuo picų, bandelių, spurgų, makaronų ir kepsniukų, kotletukų ir t.t. . Iš kur toks pasikeitimas… hmmm… kol kas visi spėliodami (ir šiandien gydytoja) sako, kad gal dėl to, jog pakeliui bernaitis … žiūrėsim… Spėlionių etapas tęsiasi, galim net ir lažintis . Nors kitu syk (iki spalio 29d.) echoskopijos metu bus bandoma šią mįslę įminti . O apie lytis ir jų planavimą esama tokių teorijų :
“Yra nuomonė, kad kūdikio lytis priklauso nuo to, ką prieš pastodama valgė mama arba net abu tėvai. Žuvies produktai neva deda pliusą trokštantiems berniuko, vaisiai ir daržovės – taip pat, o štai kaloringa dieta ir pieno produktai tinka norintiems dukrytės. Jūsų teisė mėginti, tačiau mokslas šio metodo vis dar nelaiko teisingu. ”
Tačiau: “Šeima labai norėjo susilaukti sūnelio, tačiau, paskutinį kartą būdama nėščia, moteris apsilankė pas pagyvenusią gydytoją, kuri nė kiek nesudvejojusi jai pasakė: geras meistras visas stalo kojas daro vienodas, turi 4 dukteris, ir penktoji bus dukra. Ši pranašystė išsipildė. Nežinau po kelinto vaiko vyras laikomas „geru meistru”, tačiau ir mokslas pritaria tai minčiai, kad šeimoje auginantiems bent 3 tos pačios lyties vaikus didesnė tikimybė susilaukti tos pačios lyties kūdikio.”
Spėliojam toliau
Sapnas… tik apie ką, dėl ko??? Rugsėjis 25, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nėštukinis periodas, pamintijimai, sapnai, vaikai
add a comment
Dabar tik atkapsčiau, kad birželio 12-ąją buvau tokį sapną sapnavus ir užsirašius:
Sapnuoju gi aš, kad esu pas tėvus kažkur lyg ir sode, tėvai dirba kažką, o mes su Mindaugu vieni. Tik dzvimbt mintis: “o kur Meduolė???” :o Ir gi prisimenu, kad klažkur, kitam sode, savo draugų kompanijai pasaugot palikus, o nuojauta prasta – kaip lyg ir užmiršus vaiką :o . Šokam automobilin, kažkodėl vairuot imuosi aš (o aš juk teisių neturiu, o ir vairuoju sapne extremaliai, prastai ta prasme), riedam… ir dar su pagreičiu, kažkur šalimais lyg ir policija vis blaškosi… išsisukam… bet priekyje matau sankryžą ir suvokiu, kad vairuoju nuo galinės sėdynės ir pedalų gi nepasiekiu :lol: … Čia prasideda spec. efektų dalis su kaskadininkais, nes aš tik kažkaip švyst per tą sėdynę, perlipu ir iki sankryžos suspėju gerai suvairuot, sustot ir dar posūkį parodyt (ką net mokindamasi vairuot neretai pamirštu :lol: ). Toliau jau iki draugų sodo privažiuoju normaliau. Šoku iš auto ir imu šaukt:” kur Meda? Kur Meda?” Draugai linksminasi… staiga kažkodėl sniego pusnyse, kažkokiam papliurzusiam sniegledį… visi kauštelėję… Pasidaro tragiškai baisu, nes visi tyli :o . Tada pasisuku, o už manęs mažulytė sušalus Meda, lyg ir šypsosi, bet lyg ir apsibliovus buvo (tušas nubėgęs pas tokį vaiką :D ). Puolu imt ant rankų, čiupinėt, o ji sušalus į leduką… Čia jauč net per sapną apsižliumbiau… apibariau draugus, kad pasitikėjimą apvylė ir kad tokie besmegeniai mano brangiausiu, mažiausiu žmogučiu nepasirūpino, nors viduj oi kokia pati kalta jaučiuosi :( . Ir tada lyg ir Medai viskas geriau, bet sapnas tęsiasi… iš kažkur prisistato policija, suvokiu, kad vairavau be teisių, puolu klausinėt, kas pridengtų, jog ne aš vairavau, bet nieks negali – kauštelėję gi. Ir kol ten makaluojuosi sapne atsiranda mano tata ir tokį smūgį žiebia Mindaugui į veido bruožus, kad šiam net akiniai atsikabina (nors kažkodėl po jais dar ir kiti tokie pat yra) ir kabalioja kabalioja palei veidą, kaip kine sulėtintam. Pasirodo mes pavogėm tėvo mašiną :lol: … Paskui kažkaip lyg ir pabudau – juodai džiaugiaus, kad Meda miega, tėvo auto turbūt namie, aš niekur neišvažiavus, o policija ramiai patruliuoja gatvėmis… nu ir su draugais nesipykau :lol:
Ilgai galvojau, ką ans gali reikšt… Visaip mintijau… Ir kad vairuoju gyvenime bilekaip, ir kad Medai šilumos trūksta… Ir apie kažkokį nepažabotą norą valdyti, net tai kas nevaldoma ar kas ne mano valdymui pamislijau…
Kolegės sapno išklausytojos bandė aiškit, kad tai gal labiau sietų su vidiniu krypties neturėjimu/ieškojimu/chaosu…
Gal visame tiesos yra, tik jaučiu, kad tas sapnas nebuvo šiaip sau, juolab toks ryškus ir toks emocingas… Kol kas pasitvirtino tik tai, kad visgi ne viską gyvenime suvaldyt galiu, o vaikai apskritai didelė atsakomybė ir stebuklas, gal tai ir buvo įspėjimas apie ateinantį dar vieną mažą žmogeliuką užsimaniusį šilumos, rūpesčio ir meilės. Galbūt atėjusio ekstremaliai, neplanuotai, tik jam tikusiu laiku, bet juk pabaigoj sapne viskas gerai, šilta ir jauku buvo . O dar ir Meda sapne, o ne koks kitas vaikas, gal dėl tų visų sutapimų laike ir aplinkybėse 
.
Lauksiu savo sapno išsiaiškinimo, juolab, kad kryptį gavau ir chaoso mažėja …
pirmas pasimatymas… Rugsėjis 11, 2009
Posted by nianiainia in Aušra, Meda.Tags: nėštukinis periodas, pamintijimai, svarbūs įvykiai, sveikata, vaikai
add a comment
Taigi, pagaliau vakar nusikrapščiau iki gydytojos… Pačiu laiku sakyčiau , nes išsyk ir pavyko visiems ’susimatyti’ su mazgium. Šiaip viskas gerai, niekas ypatingai nenustebino,numatoma susitikimo data tokia, kaip pati ir skaičiavausi (2010 03 11-12), taigi šiuo metu tai jau 13-ka savaičių ir 6 dienos… nors gali būt ir dienele kita mažiau… Dabar žmogiukas vos 5,2 cm, tad Meda kiek sunerimo, kad dar daug jį teks auginti , bet užtad tikras padūkėlis nenuorama, pasirodydamas nuolat vartėsi, suposi, mojavo ir lingavo… Beje kol kas dar nežinom ar tai jis, ar ji, tai kol kas jis bus tiesiog MŪSŲ LĖLIUKAS . Paslaptis gali būt iminta dar po kokio 1,5 mėnesiuko . Dabar belieka ramiai laukti ir augti…
999 Rugsėjis 9, 2009
Posted by nianiainia in Aušra.Tags: mistika, nėštukinis periodas, pamintijimai, sveikata
add a comment
sveiki,
sako šiandien mistiška diena 2009 09 09 – man ji kažkokia užuomaršiška, vos nenudrožiau pas gydytoją diena per anksti . Naktis buvo prasta, kaulus laužo vėl kažkoks peršalimas lyg prilipt norėtų… Medos darželinė adaptacija irgi vis atidedama… Kažkaip nesistyguoja dienos, kiba kokio blogo plauko mistika :lol: .
