Nianiainių BLOG’is

Vakar gan aiškiai išgirdau Medą tariant RRRRR , beliks tik šššš kažkiek atidirbt , o tai kolkas perminkštas garsas, kažkas tarp s ir š  …

kelinta diena Meda susirenka dvi mažulytes avytes ir tiek namais įsižaidžia su jom  : kalbasi, valgyt gamina, maitina, vežioja, šokdina, dainuoja, į darbą eina avytes darželin nuvežus… nors nelabai dar žino, kas tas darželis  …

Lig šiol buvęs neįveikiamas “kalnas” - burbulų pūtimas - šį vakar nė iš šio, nė iš to, ėmė ir “pasidavė” Medai . Po pirmo bandymo vos keli burbuliukai ir baisingas džiaugsmas Medos akyse. Kiek bandėm mokyt, aiškint, lig šiol vis nesisekdavo, nes Meda kažkodėl buvo pripratus pūsti per sukąstus dantis . O šiandien iš pirmo karto, ėmė ir papūtė teisingai… Kaip visada savaime, be didelio trainingo …

Vansi, neįveikiamų kalnų lieka vis mažiau …

P.S. Ryt geriausios draugės Liepos gimtadienis ir pagaliau bus abiems smagu pūst burbulus kartu

Vakar pastačiau Medai kambary senai pirktą namelį. Išprotėjimas kažkoks (buvau jį padėjus, nes vietos trūko, o ir nežaisdavo jame beveik .) antra diena neišeina iš jo. Namais su avyte jame žaidžia, valgyt gamina, avytę migdo, akinius nuo saulės užsimaukšlina ir ‘eina į darbelį’ , o avytei paliepia klausyt mamos ir tečio, kad būtų laiminga  … tada sėda ant savo triračio arba mano treniruoklio ir ‘nurūksta darban’  … Praktiškai taip rimtai žaidžiant “namais” nesu mačius   … Šiandien net pietų namelyje miega  …

gera turėt savo butą, namą pasogę  …

Bet šian po ilgo laiko tarpo turėjom šiokią tokią šlapią avariją lovoj, nors visgi pasekmės jau valdomos, nes Meda vos pajutus, kad šlapinasi, pabudo, “susivaldė”, ėmė verksnot ir prašyt puoduko  … Likusi “krovinio dalis tikslą pasiekė”  - vansi, tai jau gerokai sąmoningi procesai   …
Bet kitas momentas man nepatinka, kad Medai vėl atėjo rečiau matomų žmonių baimė, kuklinimasis, drovumas  … net mano mamos ilgiau nemačius kuklinosi ir už manęs slapstėsi  …

Savaitgalis… Viduj gera ir ramu, beveik nereikia niekur skubėti, o rytą nubudus gali pamatyti visus savo mylimus žmogus ir žmogeliukus… Dar niekas neišsilakstė į darbus… Meda užmiegotom akelėm atkulniuoja į mūsų lovą susirinkti jai skirtų rytinių bučkių… tokia maža tikra laimė…

Apkloju Medą paklodėle su liūtu ir žirafa, mažoji pasiteirauja:

-kur liūtas ir žirafa?

-čia, - parodau piešinuką ant paklodės.

- tu mano žirafa?

-ne, tai tu mano žirafa …

-tai tu liūtas? - Meda apsikloja ir patogiau įsitaiso pasnūduriuot,-tu mano liūtas, mamyte…

***

-mama, tau patinka vutė (mylimoji Medos avytė)?

-patinka…

-tai va vutė su sparnais atskrido ir skraido, skraido…

-o tu skraidyt moki, Meda?

-ne, nemoku, tik vutė moka. Aš su lėktuvu skristi moku …

turbūt bus smagi diena … Dar viena į laimės skaitliuką…

Paskutiniu metu Meda labai daug pasakoja, fantazuoja, prisigalvoja ir net pameluoja dažniakarčiais… Paskutinis pasakojimas - fantazija - “meliukas’ buvo apie orą gadinančią musę:”atskrido musė, pabezdėjo… ir daugiau nė žodžio. Fui , muse, eik kakų…” - štai tokia oficiali Medos priežastis dėl “pagadinto oro”

Prieš porą trejetą mėnesių visi trys buvom pas savo kirpėją. Užėjus jos paauglė dukra ima klausinėt Medos įvairių dalykų ir neatsistebi, kiek Meda visko žino. Tada ima knygutėj rodydama daiktus klausinėt spalvų:

- kokios spalvos dangus?

- čia debesis.

Prieš porą dienų klijuoja su tėčiu knygutėn lipdukus ir pasakoja istoriją:

- šarką paklijuokim prie medžio, šarka čia daro kakų.

Daug kas vis dar klausia, kaip mes Medą atpratinom nuo sauskelnių, sunku pasakyt, dažniausiai sakau, kad savaime, nes tokio kaip intensyvaus pratinimo lyg ir nebuvo. Tai štai… Visa puoduko istorijos epopėja:

Pradžioje dienos metu laiks nuo laiko leisdavau Medai  be pampo pabūt (turbūt kokį sausį pradėjom kažkiek balas skaičiuot ), buvo gi ir kelnių pramyžiotų ir balų šalia, bet prievarta neverčiau ant puodo sėst… prašlapina 3-4 kelnes - tai dienai “mokslo” gana . Kitą dieną nei iš šio, nei iš to viskas gerai, visus kartus tvarkingai pasiprašo ir padaro - pagiri … ir kitą dieną vėl viskas o.k. - apsidžiaugi … ir vėl lakstai kelnių keist … nors rimtais reikalais jau senokai TIK ant puodo … Bet dienos metu su labai retais eksidentais visų reikalų prašytis ėmė kovo pradžioj, o po atostogų Egipte (kovo gale) pamačiau, kad pampus vis tuščius nuimu ir ji puikiai spėja pasiprašyt ant puodo ir palaukt, kol pasodinsiu, tai ir nebeeikvojau pampų tuščiai …
O po kelių dienų pajutau, kad ir naktinis pampas tuščias, tai ir nakčiai nebedėjau - avarijų nutinka, bet ne taip dažnai 1-2 per savaitę , tam yra paklotėlis sugeriantis neperšlampantis … Laukan jei prie namų irgi palaukdavo paprašius, kol namo parnešiu, tai nereikėjo sauskių, beliko tik tolimesnėms “nuo puodo” kelionėms. Pagaliau Meda įvaldė  ir viešuosius kavinių tūlikus , bet tik su tėčiu ten eina, su manim vistiek maivosi  - kaip ir paskutinis atsisveikinimo su pampais etapas  … nebent kokiem ekstra atvejam turėsiu kiek likę.

Galim kelt taures (kam sulčių, kam šompano) …nu nebent vat dar pritūpus ant žolės pramoks ir bus totaliai pampai ate …

Sekmadienį mamos diena - Mindaugas su Meda nulėkė nuo ryto gėlių mamai ir močiutei nupirkt… Malonu gaut gėles, ypač iš mylimiausių… Tuo pačiu virtualiai norėčiau perduot visoms mamoms po gėlę ir bučkį - būkit laimingos… ir visus metus…

Po to buvom su Mindaugo giminėm susitikę, bais Medos visi ilgai nematę, tai net žagtelėjo tokią didelę pamatę. O Meda, “na zlo vragam”, dar per paskutinį mėnesiuką ėmė ir gerokai ūgio styptelėjo, tai mano visos laikytos pavasariui suknios - puošmenos vos dupcę dengia… grynas nuostolis ir ne kitaip…

O dabar zuja aplink ir du gaidelius traukia, bet jau su improvizacijom, nusibodo, kad saulė virė, tai saulė žaidė, o meška maišė  - kūūūūūūryba. Tik vat priešginumas koks baisinis auga - jaučiu trimetė krizė pamatus statosi  - nebesusišnekam kartais, nes viską specialiai atbulai daro…

Mes smagiai padžiazavom per visą savaitgalį  ; penktadienį nuo 18 val. piešėm, mozojomės,

o vakarais dar ir koncertuose atbuvom, tai Medai tiek džiaugsmo, kad ir miegot nereik ir vaikų daug kartu… lakstė ir ištisai du gaidelius dainavo… Pasidžazinom, pasimedžikmašruminom šeštadienį - gerai muzikuoja anys… tik improvyzai klasikiniai… bet vistiek gerai buvo ir Medai bais patiko .

išsamesnis fotoreportažas čia.

O  sekmadienį Meda nuo ryto užsikabina Mindaugo sniego festivalio medalį, eina šokt ir kartoja, “muzikantė būsiu”  … arba beretę rastamanišką užsimaukšlina ir vis kartoja: muzikante būsiu… muzikante būsiu … liūtuva…liūtuva… (Lietuvą taip vadina)…  Keistos asociacijos …