Nianiainių BLOG’is

Dabar tik atkapsčiau, kad birželio 12-ąją buvau tokį sapną sapnavus ir užsirašius: 

Sapnuoju gi aš, kad esu pas tėvus kažkur lyg ir sode, tėvai dirba kažką, o mes su Mindaugu vieni. Tik dzvimbt mintis: “o kur Meduolė???” :o Ir gi prisimenu, kad klažkur, kitam sode, savo draugų kompanijai pasaugot palikus, o nuojauta prasta – kaip lyg ir užmiršus vaiką :o . Šokam automobilin, kažkodėl vairuot imuosi aš (o aš juk teisių neturiu, o ir vairuoju sapne extremaliai, prastai ta prasme), riedam… ir dar su pagreičiu, kažkur šalimais lyg ir policija vis blaškosi… išsisukam… bet priekyje matau sankryžą ir suvokiu, kad vairuoju nuo galinės sėdynės ir pedalų gi nepasiekiu :lol: … Čia prasideda spec. efektų dalis su kaskadininkais, nes aš tik kažkaip švyst per tą sėdynę, perlipu ir iki sankryžos suspėju gerai suvairuot, sustot ir dar posūkį parodyt (ką net mokindamasi vairuot neretai pamirštu :lol: ). Toliau jau iki draugų sodo privažiuoju normaliau. Šoku iš auto ir imu šaukt:” kur Meda? Kur Meda?” Draugai linksminasi… staiga kažkodėl sniego pusnyse, kažkokiam papliurzusiam sniegledį… visi kauštelėję… Pasidaro tragiškai baisu, nes visi tyli :o . Tada pasisuku, o už manęs mažulytė sušalus Meda, lyg ir šypsosi, bet lyg ir apsibliovus buvo (tušas nubėgęs pas tokį vaiką :D ). Puolu imt ant rankų, čiupinėt, o ji sušalus į leduką… Čia jauč net per sapną apsižliumbiau… apibariau draugus, kad pasitikėjimą apvylė ir kad tokie besmegeniai mano brangiausiu, mažiausiu žmogučiu nepasirūpino, nors viduj oi kokia pati kalta jaučiuosi :( . Ir tada lyg ir Medai viskas geriau, bet sapnas tęsiasi… iš kažkur prisistato policija, suvokiu, kad vairavau be teisių, puolu klausinėt, kas pridengtų, jog ne aš vairavau, bet nieks negali – kauštelėję gi. Ir kol ten makaluojuosi sapne atsiranda mano tata ir tokį smūgį žiebia Mindaugui į veido bruožus, kad šiam net akiniai atsikabina (nors kažkodėl po jais dar ir kiti tokie pat yra) ir kabalioja kabalioja palei veidą, kaip kine sulėtintam. Pasirodo mes pavogėm tėvo mašiną :lol: … Paskui kažkaip lyg ir pabudau – juodai džiaugiaus, kad Meda miega, tėvo auto turbūt namie, aš niekur neišvažiavus, o policija ramiai patruliuoja gatvėmis… nu ir su draugais nesipykau  :lol:  

Ilgai galvojau, ką ans gali reikšt… Visaip mintijau… Ir kad vairuoju gyvenime bilekaip, ir kad Medai šilumos trūksta… Ir apie kažkokį nepažabotą norą valdyti, net tai kas nevaldoma ar kas ne mano valdymui pamislijau…

Kolegės sapno išklausytojos bandė aiškit, kad tai gal labiau sietų su vidiniu krypties neturėjimu/ieškojimu/chaosu…

Gal visame tiesos yra, tik jaučiu, kad tas sapnas nebuvo šiaip sau, juolab toks ryškus ir toks emocingas… Kol kas pasitvirtino tik tai, kad visgi ne viską gyvenime suvaldyt galiu, o vaikai apskritai didelė atsakomybė ir stebuklas, gal tai ir buvo įspėjimas apie ateinantį dar vieną mažą žmogeliuką užsimaniusį šilumos, rūpesčio ir meilės. Galbūt atėjusio ekstremaliai, neplanuotai, tik jam tikusiu laiku, bet juk pabaigoj sapne viskas gerai, šilta ir jauku  buvo . O dar ir Meda sapne, o ne koks kitas vaikas, gal dėl tų visų sutapimų laike ir aplinkybėse .

Lauksiu savo sapno išsiaiškinimo, juolab, kad kryptį gavau ir chaoso mažėja …